Klaipėdos uosto nebaugina sudėtingos oro sąlygos

Baltijos jūra lemia tokias oro sąlygas ir reiškinius, kurie kitur Lietuvoje, toliau nuo pajūrio, nėra būdingi. Vis dėlto Klaipėdos uoste saugi laivyba ir darbas užtikrinamas net ir tada, kai vos per kelias minutes nusileidžia, atrodo, nepralaužiama rūko siena, vandenį šiaušia audringas vėjas ar kai švartavimo lynų tvirtumą nusprendžia išbandyti nenuspėjamasis traukūnas. 

„Nors Klaipėdos uostas yra artimas miesto kaimynas, tačiau tam tikrais atvejais jie gali atrodyti lyg du atskiri pasauliai. Pastaruoju metu galėjome stebėti uoste vis iškylančią ir į miestą trauktis nedrįstančią rūko užsklandą, pro kurią neskubėdami lyg vaiduokliai iriasi didžiuliai laivai. Uosto akvatoriją beregint užklojantis rūkas uostininkams – jokia naujiena. 

Profesionali Uosto kapitono tarnybos komanda saugią laivybą užtikrina ir per rūką, ir vyraujant kitokioms sudėtingoms oro sąlygoms. Kompetentinga komanda ir nuoseklios investicijos į pažangias technologijas, įrangą bei infrastruktūrą užtikrina sklandų ir patikimą uosto darbą ištisus metus“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė aiškina, kad staigus rūkas nuo jūros nėra retas reiškinys, jis susidaro tada, kai vandens ir oro temperatūrų skirtumas yra pakankamas, kad būtų pasiektas rasos taškas ir vandens garai staiga kondensuotųsi.

„Pavasarį ir ankstyvą vasarą, kol Baltijos jūra dar neįšilusi, šiltas ir drėgnas oras iš žemyno juda horizontaliai virš šaltesnio jūros paviršiaus. Oras aušinamas iš apačios, kol jo temperatūra pasiekia rasos tašką – tuomet vandens garai akimirksniu virsta smulkiais lašeliais ir susiformuoja rūkas. Jūroje nėra kliūčių, kurios sulaikytų rūko sluoksnį, todėl jis greitai plinta ir apima didelius plotus. 

Dėl to Klaipėdoje pavasarį, pučiant pietvakarių vėjams, šiltas oras virš šalto Baltijos jūros paviršiaus gali sumažinti matomumą nuo kelių kilometrų iki beveik nulio vos per 10–15 minučių. Gerai, kad į uostą įplaukiantys laivai apie šį reiškinį signalizuoja. Tiesa, jūros rūkas gali užkloti Klaipėdą ir vasarą ar ankstyvą rudenį, kai šaltas oras sklinda virš įšilusios Baltijos jūros“, – dėsto mokslininkė.

Kone akimirksniu kardinaliai pasikeitus matomumui, į Klaipėdos uostą įplaukiantys laivai naudojasi tiek savo, tiek uoste stovinčiais radarais bei judėdami aktyvuoja garso signalus – plaukdamas riboto matomumo zonoje laivas kas dvi minutes skleidžia apie 6 sekundes trunkantį garsinį signalą.

Efektyvūs bei veikiantys algoritmai, kuriais užtikrinamas laivybos saugumas, Klaipėdos uoste taikomi ir susiformavus traukūnui arba įsivyravus ilgoms ir stiprios srovėms, sukeliančioms chaotišką bangavimą, kuris įplaukti į uostą nekliudo, tačiau mėgina atplėšti prie krantinių prišvartuotus laivus. Tokiais atvejais ypatingas dėmesys skiriamas būtent laivams prie krantinių, švartavimo lynams ir kitoms saugumo priemonėms.

Laivyba Klaipėdos uoste sklandžiai vyksta ir pučiant smarkiam vėjui. Tik tais atvejais, kai vėjas įsibėgėja iki daugiau nei 20 m/s, kuris sausumoje laužo ir varto medžius, o Baltijos jūroje bangas šokdina iki kelių metrų, sprendžiama dėl laivybos ribojimo. Įsismarkavęs vėjas didina laivų dreifą, tad siekiant išvengti nepageidaujamų incidentų įvedant laivus į uostą, priimamas sprendimas laukti, kol vėjas nurims.

Šiųmetė žiema įrodė, kad Klaipėdos uostas išlieka patikimu pasirinkimu ir spaudžiant smarkiam šalčiui – Baltijos šalių uostus sukausčius ledui, Klaipėdos uoste darbas nesustojo. 

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder