Klastingos žiemos padariniai: traumų, nušalimų ir išmokų rekordai
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas ortopedas-traumatologas Kazimieras Grigaitis sako, kad palyginti su praėjusiais metais, šios žiemos skauduliu tapo ne tik kaulų lūžiai, bet ir drastiškai padaugėję nušalimų atvejai.
Anot jo, traumų srautą dar labiau padidina ir pacientai iš rajonų.
„Statistikos mes labai griežtai nevedame, bet iš bendro pajautimo ir grubiai lyginant šių metų sausį su praėjusiu metų operacijų ir traumų skaičius augo apie 20 procentų. Dominuoja čiurnos, riešo ir peties traumos“, - sakė gydytojas K. Grigaitis.
Ledas po sniegu - pats pavojingiausias
Anot traumatologo, dažniausiai pacientai skundžiasi viena ir ta pačia priežastimi - klastinga kelio danga.
„Pagrindinis dalykas - slydimas. Ledas po sniegu yra pats baisiausias scenarijus, nes žmogus tiesiog nemato pavojaus“, - teigia K. Grigaitis.
Medikas pastebi, kad tam tikros traumos turi aiškias amžiaus grupes. Pavyzdžiui, riešo lūžiai dažniausiai kamuoja senjorus.
„Jeigu kalbame apie riešą - tai vyresnio amžiaus pacientai, per 70 metų. Krisdamas žmogus automatiškai bando remtis ranka, o kadangi kauliukas jau silpnas - jis lūžta. Tai standartinė vyresnio amžiaus žmonių trauma. O čiurnų lūžiai nepaiso amžiaus - čia patenka visos grupės“, - aiškina traumatologas.
K. Grigaitis pabrėžia, kad į chirurgų rankas patenka tik sunkiausi atvejai: „Mes priėmimo skyriuje pasitinkame tuos, kuriems jau yra lūžis ir reikalinga operacija arba specifinė gydymo taktika. Tuo tarpu didžiulį srautą smulkesnių traumų, tokių kaip patempimai, kur gydo tik laikas ir šaltis, sugeria priėmimo skyriaus personalas.“
Klaipėdos universiteto ligoninės Skubios medicinos klinikos vadovas Marius Ellikas situaciją patikslino: „Kaip ir kiekvieną žiemą, traumų skaičius Skubios medicinos klinikoje išauga - dažniausiai pacientai patiria paslydimų ir kritimų sukeltas traumas. Daliai jų prireikia hospitalizacijos bei specializuoto gydymo, o kitiems suteikiame skubią medicininę pagalbą ir išleidžiame gydytis ambulatoriškai. Primename, kad, esant slidžioms dangoms, itin svarbu rinktis tinkamą avalynę, neskubėti ir būti atidiems, siekiant išvengti traumų.“
Nušalimų šuolis: pakanka ir 15 minučių
Didžiausias šios žiemos išskirtinumas ir skaudžiausia patirtis medikams - nušalimai. Įprastai pajūryje per visą žiemą pasitaikydavo tik pavieniai tokie atvejai, o šių metų žiema - kone rekordininkė.
„Klaipėda vis tiek šiltesnis kraštas, anksčiau per sezoną turėdavome gal vieną ar du pacientus. Šiemet tų nušalusių žmonių turime jau keliskart daugiau. Reiktų tiksliai skaičiuoti, bet skaičius tikrai kur kas didesnis“, - perspėja K. Grigaitis.
Pasak gydytojo, nušalimui nereikia praleisti lauke visos nakties - esant stipriam vėjui ir dideliam šalčiui, neapsaugotos vietos pažeidžiamos akimirksniu.
„Priklausomai nuo temperatūros ir vėjo, nušalimui kartais užtenka ir 15-20 minučių. Čia nekalbu, kad operacijos reikės. Kalbu apie galūnes ir apie veidą - neuždengtas vietas. O rimtesnius nušalimus, kai jau prireikia operacijos, dažniausiai patiria asocialūs asmenys arba vyresni žmonės su demencija, kurie išeina iš namų, pasiklysta, o šaltis juos baudžia negailestingai“, - sakė medikas.
Paklaustas apie pacientų reakcijas, kai dėl nušalimo tenka amputuoti galūnes, gydytojas neslepia liūdesio: „Asocialiems asmenims tai dažniausiai didelio streso nesukelia. Ligoninėje jie gauna šilumos, maisto, tad nors nuliūsta, bet neilgam.“
Vaikų traumų situacija skiriasi
VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas Džeraldas Kazys Sivickis teigė, kad vaikų ir suaugusiųjų, ypač pagyvenusių žmonių, traumatizmo situacija vertinant sezoniškumo prasme kardinaliai skiriasi.
„Suaugusiųjų traumų žiemos sezono metu, kai slidu ir gausu sniego - padaugėja, o vaikų atvirkščiai - sumažėja. Vaikų traumų pikas yra vasarą ir traumas patyrusių ligoninėje gydomų pacientų skaičius vasarą yra 2-3 kartu didesnis. Šią žiemą turime ypač daug sniego, laikosi gana šalti orai. Vaikų aktyvumas lauke nėra pats didžiausias. Tėveliai, mamytės, o ypač seneliai rūpinasi, kad vaikai tokiu oro nesušaltų.
Vaikai yra aprengiami storu drabužių sluoksniu. Krentant gerai apsirengus ant storos sniego dangos retai įvyksta rimtesnės traumos - lūžiai, išnirimai, raiščių plyšimai. Didesnė tikimybė rimčiau susižaloti yra krentant ant kieto paviršiaus - asfalto, betono, sporto salės grindų, ledo“, - pabrėžė Dž. K. Savickis.
Jis konkrečiau paaiškino, kodėl vyresniems žmonėms žiemos traumos yra kur kas dažnesnės.
„Vaikai paprastai neserga kaulų retėjimu, yra geros koordinacijos, tai ir krenta rečiau, ir kaulai lūžta rečiau. Vyresnio amžiaus žmonėms kaulų retėjimas nėra retas reiškinys, koordinacija prastesnė, sąnarių judrumas mažesnis, todėl krentant kaulai lūžta dažniau.
Krentant dažniausi sužalojimai yra galūnių lūžiai, raiščių patempimai, sumušimai. Statistiškai jokio vaikų traumatizmo ryškesnio išskirtinumo nuo kitų žiemų šiemet nėra. Skaudžiausios traumos visada įvyksta veikiant didelei energijai, t. y. autoįvykių metu, krentant iš didelio aukščio, sprogimų metu. Tokiais atvejais neretai būna dauginiai kaulų lūžiai, vidaus organų, galvos kaulų ir smegenų sužalojimai, kurių gydymas užtrunka, gali sukelti ilgalaikes pasekmes", - paaiškino VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas.
Draudėjai skaičiuoja išmokėtas žalas
Didžiausios draudimo bendrovės šalyje „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per nepilnas tris sausio mėnesio savaites buvo užregistruota daugiau nei 220 traumų dėl paslydimų. Bendra išmokėta tokių žalų suma viršijo 66 tūkst. eurų.
Pasak Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, per minėtą sausio mėnesio laiką didžiausios išmokėtos kompensacijos suma siekė 1,6 tūkst. eurų. Tuo metu vidutinė paslydimų traumų kompensuojama suma sudarė 338 eurus.
„Dažniausios traumos - kaulų lūžiai ir išnirimai arba minkštųjų audinių ir vidaus organų sužeidimai, pavyzdžiui raiščių, raumenų ar sausgyslių patempimai. Patempimų traumos sudaro bene trečdalį visų registruojamų traumų. Kalbant apie lūžius, dažniausiai nukenčia galūnės, tai yra − dilbiai, riešai, plaštakos, pėdos, čiurnos ar blauzdos kaulai. Skaičiumi nuo jų nedaug atsilieka ir patiriamos veido traumos“, - vardija A. Juodeikis.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, nors traumų patiria visų amžiaus grupių gyventojai, visgi daugiausiai jų nutinka 50-70 metų amžiaus grupėje. Be to, vyresnio žmogaus trauma gyja ilgiau, gali būti pavojingesnė sveikatai.
Pastebima, kad vaikai traumas dažniau patiria ne lauke, o uždarose patalpose. Vien 2025 metais minėta draudimo bendrovė vaikų traumoms kompensuoti išmokėjo 1,2 mln. eurų.
Skaudi klaipėdiečio patirtis
Tai, ką reiškia akimirkai prarasti budrumą ir nepastebėti po sniegu klastingo ledo, savo kailiu pajuto ir 68-erių klaipėdietis Algimantas Vaišnora. Jis eidamas Kretingos gatvės pėsčiųjų taku taip slydo ant ledo, kad šonu visu kūno svoriu virto ir pats nebegalėjo nei atsistoti, nei paeiti.
„Gerai, kad buvo šalia gerų žmonių. Gyvenu šalia LCC tarptrautinio universiteto. Pro šalį ėjo moteris su vaiku. Ji pasišaukė į pagalbą būrelį studentų ir jie ant rankų mane parnešė į namus. Esu jiems nuoširdžiai dėkingas. Iš pradžių maniau, kad tai labai stiprus sumušimas, dar porą dienų namuose kankinausi, bet vėliau su giminaičių pagalba buvau nugabentas į ligoninę, kur paaiškėjo, kad lūžo kaulas.
Teko gultis ant operacinės stalo“, - apie nemalonų incidentą „Vakarų ekspresui“ papasakojo A. Vaišnora, kuris po operacijos atlieka reabilitaciją vienoje iš Šventosios gydymo įstaigų.
Jam kasdien yra atliekama daugybė įvairiausių procedūrų ir kol kas gali vaikščioti tik su specialia vaikštyne.
„Prisikentėjau išties nemažai, bet jau su kiekviena diena sveikata gerėja. Ir nuotaika pamažu taisosi. Iš pradžių nenorėjau nieko, net kad kas mane lankytų ligoninėje, bet dabar jau geriau ir dienas praskaidrina, kai aplanko artimi draugai“, - sakė A. Vaišnora, kuris tikisi, kad pavasarį jau galės vaikščioti be pagalbinių priemonių - vaikštynės ar ramentų.
Dar jis pridūrė: „Man tai - tikra pamoka. Tokiomis slidžiomis žiemomis nei akimirkai negalima prarasti budrumo.“
Ką pataria medikai?
Paprašius pateikti patarimų, kaip žmonėms žiemos metu išvengti skaudžių traumų, K. Grigaitis ragina neignoruoti paprastų saugumo priemonių.
„Vyresnio amžiaus žmonėms pirmiausia - pagalbinės priemonės: lazda ar ramentai, jei vaikščioti sunkiau. Bet svarbiausia - apkaustai batams. Tikrai dabar jų yra pirkti visur, jie užsideda ant bet kokio bato. Gal jie ir neatrodo labai gražiai, bet tikrai gali lemiamą minutę išgelbėti nuo sunkaus lūžio. Rekomenduoju tai visiems savo pacientams ir artimiesiems“, - pataria KUL gydytojas K. Grigaitis.
Taip pat traumatologas primena paprastą taisyklę: jei lauke pūga ar plikledis, o būtinybės išeiti nėra - geriau likti namuose.
„Vyresniems pacientams rekomenduoju tiesiog neiti iš namų, kol nenuvalyti keliai. Čia pagrindinis dalykas. Gal geriau užsisakyti paslaugas, kad atvežtų maisto, arba paprašyti jaunesnių artimųjų, negu pačiam keliauti. Pasisaugoti. Neverta rizikuoti savo sveikata“, - reziumuoja K. Grigaitis.
Savo patarimus pateikė ir Dž. K. Sivickis: „Žiemos metu reikia suprasti, kad krentama dėl slidžios kelio dangos. Vertinant prevencines priemones reikia visada į tai atsižvelgti. Rinkitės tvirtą, šiltą avalynę. Jeigu avalynė slidi, vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama naudoti neslystančius ant batų užmaunamus guminius tinkliukus - antbačius, liaudiškai vadinamus “katėmis".
Valykite ir barstykite arba pasirūpinkite, kad būtų nuvalyti ir pabarstyti apledėję kiemai, lauko laiptai.
Rekomenduoju slidinėjant nuo kalnų naudoti individualios apsaugos priemones: šalmą, slidinėjimo batus ir t. t. Būti atidiems, laikytis taisyklių ir drausmės masinio slidinėjimo vietose, vengti susidūrimų su žmonėmis ir kitomis kliūtimis (medžiai, stulpai ir pan.), neslidinėti nesaugiose ar neįrengtose trasose. Nesirinkite nebūtinų kelionių, esant ekstremalioms oro sąlygoms - stiprus snygis, pūga, ypač tamsiuoju paros metu.
Nelipkite ant apsnigtų, apledėjusių pastatų, nesant būtinybės ir be tinkamų saugos priemonių. Nevažinėkite žiemos sąlygoms nepritaikytomis, nesaugiomis transporto priemonėmis: motociklais, dviračiais, paspirtukais. Ir šiaip, prieš imdamiesi ko nors žiemą lauke, pagalvokite, ar tai saugu", - akcentavo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą