Mokslininkų kelionės tikslas – pratęsti naujos lagūnos Arkties pakrantėje tyrimus. Ši lagūna per pastaruosius 80 metų susiformavo Špicbergeno salos centrinėje dalyje tarp Eidembuktos įlankos ir Eidembreen ledyno.
Lagūną nuo jūros skiria siaura smėlio nerija, iš vienos pusės ją supa ledynas, iš kitos – arktinė tundra, kalvos ir pelkės, o su jūra jungia siaura protaka.
Palydovinės nuotraukos liudija, jog 1976 m. lagūnos plotas siekė 1,4 kv. km, iki 2022 m. ji padidėjo daugiau nei 4 kartus ir dabar yra 5,9 kv. km.
Vandens telkinys oficialaus pavadinimo dar neturi – uostamiesčio mokslininkai ją vadina Eidembuktos lagūna.
Lietuvos ir Lenkijos mokslininkams Eidembuktos įlanka pažįstama nuo 2019-ųjų, kuomet ji pastebėta atliekant kitus tyrimus.
2021-aisiais KU komanda joje atliko pirmus hidrologinius tyrimus, davusius pradžią tęstiniam Arkties mokslinių tyrimų projektui.
Prof. Sergejaus Olenino vadovaujamas KU mokslininkų septynetas – jūrų biologas dr. Andrius Šiaulys, hidrologas Aleksejus Šaškovas, zoologas Dzmitry Lukashanets, biogeochemikas Tobia Politi, hidrologė-kartografė Greta Kilmonaitė, kartografė-palydovinių nuotraukų specialistė Audrey Schillings – Eidembuktoje darbuosis rugpjūčio 13 iki 20 dienomis.
Drauge tyrimus atliks daugiatautė mokslininkų bei studentų komanda iš Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto bei Gdansko technologijos universiteto.
Įpusėjus ekspedicijai prie Arktyje dirbančios komandos prisijungs Lietuvos kelionių žurnalistas Orijus Gasanovas su kolega Žygimantu Jakimovu.
Galimybę lietuviškai auditorijai pristatyti už poliarinio rato dirbančių mokslininkų tyrimus, darbo ir gyvenimo sąlygas, papasakoti apie jų atradimus bei jų reikšmę visuomenei žiniasklaidininkams suteikė KU ateities paramos fondas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą