Pasikeitus lėšų kaupimo tvarkai daugiabučių gyventojų laukia didesnės išlaidos

Šie pokyčiai - ne daugiabučių administratorių sprendimas, o valstybės nustatyto privalomo minimalaus tarifo taikymas pagal 2025 metais patvirtintą tvarką, kuri įsigaliojo nuo šių metų pradžios.

Tačiau dar vienas siurprizas daugiabučių gyventojų laukia metų viduryje. Nuo liepos 1 dienos namams, kurie neturi ilgalaikio remonto plano ir yra prastesnės būklės, įmokos gali didėti net kelis kartus.

Kaip naujienų portalui VE.lt teigė daugiabučių administravimo įmonės "Civinity Namai" Strateginės komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis, nuo sausio kaupiamųjų lėšų tarifai padidėjo tik tiems gyventojams, kurie iki šiol mokėjo mažiau už nustatytą minimalų kaupiamųjų lėšų tarifą.

"Civinity Namai" pranešime pažymima, kad santykinis pokytis nėra didelis, tačiau jį pajus dauguma, nes kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal būsto plotą.

"Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos paprastai: mėnesio įmoka tarifo ir buto ploto sandaugai. Tai reiškia, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Taigi, 40 kvadratinių metrų ploto butui kasmėnesinė įmoka išaugs 0,41, 50 kvadratinių metrų ploto butui - apie 0,51, 60 kvadratinių metrų ploto butui - apie 0,62, o 80 kvadratinių metrų ploto butui - 0,82 euro", - aiškina administratorių atstovas.

"Tų gyventojų, kurie mokėjo daugiau, šis pokytis nepalies. Jei gyventojai mokėjo minimalų tarifą, jiems taip pat niekas nesikeis. O štai, nuo liepos 1 dienos atsiranda papildoma sąlyga, kuri gali padidinti tarifą tiems, kurių daugiabutis neturi ilgalaikio remonto plano arba pastato būklė nėra  įvertinta kaip gera. Tai gali būti aktualu ne tik seniems namams, bet ir naujos statybos daugiabučiams, kadangi atsiranda įpareigojimas turėti ilgalaikio remonto planą ", - paaiškino R. Stalnionis.

Valstybės nustatytam minimaliam tarifui, priklausomai nuo pastato būklės, gali būti taikomi koeficientai: gera būklė - tarifas lieka bazinis, vidutinė būklė - tarifas gali didėti 2 kartus, bloga būklė - tarifas gali didėti 3 kartus, labai bloga būklė - tarifas gali didėti net 4 kartus.

"Gyventojai turi patys domėtis, kokia jų pastato būklė, nes administratorius privalo tą būklę įvertinti, o ilgalaikio remonto planas yra reikalingas kiekvienam daugiabučiui. Žinau, kad ta statistika yra gana prasta - turinčių patvirtintus ilgalaikio remonto planus namų yra išties nedaug. Nemaža dalimi tai nulemia gyventojų nuostata, kad ilgalaikio remonto planas yra tolygus darbų užsakymui, todėl delsia arba vengia jį parengti arba patvirtinti", - sako R. Stalnionis.

Ilgalaikis remonto planas - tai dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Tokį planą gali parengti namo administratorius, techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas. Planas turi būti patvirtintas gyventojų dauguma.