Klaipėdos uostas

Perspektyviausias Klaipėdos uosto plėtros kelias – per verslo ir visuomenės interesų derinimą

Aktyvūs komerciniai jūrų uostai yra gyvybiškai svarbūs verslo mazgai, sukuriantys dešimtis tūkstančių darbo vietų ir užtikrinantys tarptautinius prekių srautus. Aplink uostus istoriškai išauga miestai.

Tačiau, kadangi uostų veikla neišvengiamai susijusi su pramonine tarša, uostamiesčiuose tenka derinti ne visuomet sutampančius miestiečių ir uosto siekius.

Ne išimtis ir Klaipėdos uostas, sukuriantis net 6,13 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Daugiau kaip 800 su uostu susijusių bendrovių, tokiose, kaip „Bega“, KLASCO, „Hoegh LNG“, „Klaipėdos nafta“ ir kitose, dirba beveik 60 tūkst. žmonių – kiekis, prilyginamas trečdaliui visų klaipėdiečių.

Tačiau dėl taršos, triukšmo ir poveikio miesto transporto sistemai dalis miestelėnų nėra patenkinti miesto širdyje esančiu aktyviu pramoniniu rajonu.

Jie norėtų iškeldinti bent kai kurias uosto veiklos rūšis į miesto pakraščius ar netgi toliau nuo Klaipėdos, ties Karkle, sukurti tuneliu su sausumą sujungtą dirbtinę salą-uostą.

Tiesa, jau prieš keletą metų svarstyta, jog tokio uosto kūrimas būtų net kelis kartus brangesnis už uosto plėtros į jūros pusę projektą, o ir įgyvendinimas užtruktų ne vieneriais metais ilgiau.

Klaipėdos universiteto prorektorius dr. Darius Daunys tokius radikalius miestelėnų siekius vertina skeptiškai, o uosto vadovybė rodo į dabartinės uosto infrastruktūros poveikio aplinkai mažinimo veiksmų bei projektų įvairovę, ir sutarimo su visuomene siekia mažindami neigiamą uosto poveikį miestui.

Ekonomiškai nelogiški pasiūlymai

Dr. D. Daunys norą sukurti už Klaipėdos esančią salą, kuri su sausuma būtų sujungta tuneliu, vertina kaip nepagrįstą ekonomiškai. „Tokia idėja yra vargiai svarstytina vien dėl to, kad ji yra susijusi su milžiniškomis sąnaudomis – nežinia, per kiek metų toks projektas atsipirktų.

Maža to, Lietuvos valstybinė akvatorija jau dabar yra užimta: joje išskirti ir plotai vėjo jėgainių parkams, ir vamzdynams bei laidams, ir karinėms reikmėms – tarp jų įsiterpti nėra taip paprasta“, – sako mokslininkas.

Jo teigimu, siekiant darnaus uosto vystymosi reikalingas dialogas su moderatoriais. „Manau, Klaipėdos uostui, kaip ir daugeliui pasaulio uostų, aplink kuriuos išaugo didmiesčiai, realiausias plėtros kelias veda per verslo ir vietos gyventojų interesų derinimą, įvertinant ir akademinės bendruomenės įžvalgas.

Mokslininkai gali pateikti skirtingus raidos scenarijus, jų poveikį aplinkai ir verslo vystymuisi, o tuomet verslas, visuomenė ir valstybės sprendimų priėmėjai kartu atsirinktų visiems tinkamus sprendimus,“ – svarsto dr. D. Daunys.

Geopolitiniai iššūkiai trumpalaikiai, uostas – ilgam

Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas tvirtina, kad nors pastaruoju metu krovos darbų mastas yra kiek apmažėjęs, tai jokiu būdu nereiškia, kad stabdyti galima ir uosto vystymąsi.

„Geopolitinė situacija, kad ir kokia ji būtų, yra laikina, o uosto konkurencinio pranašumo vystymas yra ilgai trunkantis procesas, investicijos į uostą negali sustoti, uostas negali nustoti vystytis, plėstis.

Jei šiandien dėl geopolitinės situacijos priimtume sprendimą stabdyti investicijas, tai rytoj pasikeitus situacijai atnaujinti ar tęsti projektus jau būtų per vėlu, pralaimėtume šiandien ypač aršioje konkurencinėje kovoje“, sako A. Latakas.

„Šiuo metu plėtros perspektyvas koncentruojame į jūros pusę, į Klaipėdos uosto galimybę būti krovinių paskirstymo centru, vystyti veiklas, kurios kuria pridėtinę vertę“, pridūrė uosto direkcijos vadovas.

Jis nurodo, jog Klaipėdos uostas yra pritaikytas krauti įvairių rūšių krovinius, yra itin diversifikuotas. Ateitis taip pat parodys, kaip keisis esama logistinė grandinė, galbūt dalis krovinių, kurie iki šiol buvo gabenami sausumos keliais, bus nukreipti gabenti jūra ir šis Klaipėdos uosto privalumas taps dar aktualesnis.

Vadovo teigimu, uosto plėtra yra naudinga ne tik ekonominiu požiūriu. Gebant aptarnauti didesnius laivus, didėja logistikos grandinės efektyvumas. O tai leidžia mažinti oro taršą globalų poveikį turinčiomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Poveikis aplinkai stebimas ir mažinamas

Dr. D. Daunys teigė, kad verslo ir aplinkosaugininkų interesai įprastai kardinaliai skiriasi: verslas nuolat siekia gauti kuo didesnį pelną ir kaip įmanoma mažiau investuoti į dalykus, kurie nėra susiję su verslo plėtra.

Tuo tarpu aplinkosaugininkų siekis – kad verslas darytų kuo mažiau poveikio aplinkai. Arba per veiklos ribojimus, arba per dideles investicijas taršos mažinimui. Tai yra dažnas pagrindas verslo konfliktui ne tik su aplinkosaugininkais, bet ir su visuomene.

Tačiau Klaipėdos uosto vadovybė, siekdama ilgalaikių tikslų ir darnios plėtros, o ne aštrinti konfliktą su visuomene, aiškiai suvokia, jog neįmanoma aplinka rūpintis vien „dėl akių“.

Uosto direkcija yra suinteresuota krovos augimu Klaipėdos uoste, tačiau esame už tvarų įmonių veiklos vykdymą.

Gyventojai neigiamos įtakos jausti neturi, įmonės privalo ieškoti technologinių sprendimų bei darbus organizuoti taip, kad jos kraunamas krovinys nekenktų nei šalies ekonomikai, nei gyventojams, nei aplinkai“, tvirtina A. Latakas.

Priemonių, kuriomis uoste siekiama saugoti aplinką, sąrašas yra ilgas, uosto direkcija užsiima ne tik taršos padalinių šalinimu, bet ir taiko stebėsenos bei prevencijos priemones.

Uoste yra įrengtos bangų aukštį, srovių greitį, vandens lygį matuojančios stotys, naftos produktų aptikimo ir oro taršos davikliai, oro kokybės parametrų matavimo stotelės.

Vykdomas ir kasmetinis aplinkos monitoringas: Klaipėdos sąsiauryje, Baltijos jūroje ties uosto vartais ir grunto gramzdinimo vietose stebima vandens sudėtis, dugno nuosėdos, biota, krantai, Smeltės botaninis draustinis.

Uosto akvatorijos vandens tarša aptinkama automatizuotais jutikliais, fiksuojančiais benzino, dyzelino, tepalų, naftos dėmes. Jutikliui aptikus taršos požymius siunčiamas signalas į Uosto direkcijos dispečerinę.

Priklausomai nuo taršos masto, jai lokalizuoti pasitelkiamos bonų užtvaros, kurios apsaugo nuo tolimesnio naftos produktų plitimo uosto akvatorijoje ir absorbuojančios bonos.

Esant dideliam išsiliejimo mastui pasitelkiamas laivas „Naras“. Bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis nustatinėjamos incidentų aplinkybės ir teršėjai.

Stacionariais jutikliais stebima oro ir triukšmo tarša, o taršos kietosiomis dalelėmis duomenys yra prieinami viešai.

Klaipėdos uoste veikiančios įmonės taip pat investuoja į šiuolaikines taršą ribojančias technologijas: diegia uždaras krovos sistemas, elektrinę krovos ir transportavimo įrangą, didelės keliamosios galios kranus.

Investuojama ir į aplinkosauginius įrenginius: vėdinimo ir dulkių surinkimo sistemas, oro teršalų valymo, rekuperavimo ir deginimo įrenginius, nuotekų valymo įrenginius, apsauginius atitvarus triukšmo ir dulkių sklaidai.

Praėjusiais metais parengta ir Žaliojo uosto koncepcija bei taršos mažinimo priemonių planas iki 2030 m., siekiant mažinti oro taršą, dulkėtumą, klimato kaitą, triukšmą ir kitus uosto poveikius aplinkai. Šiuo metu rengiamas Žaliojo uosto vystymo planas, kurio tikslas yra reikšmingai sumažinti uosto veiklos poveikį gamtinei ir gyvenamajai aplinkai.

Sidebar placeholder