Tikimasi, kad jau artimiausiu metu bangos smėlį ims mesti į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai.
„Povandeninį pylimą, kuris labai reikalingas papildant paplūdimio krantus smėliu, planuota supilti per tris savaites. Palankūs orai ir geras darbo organizavimas tai leido padaryti per trečdaliu trumpesnį laiką – per dvi savaites.
Toliau darbas perduotas pačiai gamtai, lieka tikėti, kad ji atliks savo darbą gerai ir tuo visi galėsime džiaugtis“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Nuo šiandien poilsiautojams ir banglenčių sportu užsiimantiems asmenims jokie apribojimai buvimui vandenyje nebetaikomi.
Prieš formuojant povandeninį pylimą I Melnragėje smėlis buvo ištirtas. Mėginių tyrimai atlikti laboratorijoje Olandijoje.
Ištyrus paimtus grunto mėginius buvo nustatyta, kad vadovaujantis normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002 gruntas yra atitinkantis reikalavimus – švarus, todėl gali būti naudojamas supilti povandeninį pylimą ties I Melnrage.
Imant mėginius dalyvavo ir aplinkosaugos atstovai, kaip to reikalauja LAND 46A-2002. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, išduodami leidimą smėlį naudoti povandeninio pylimo formavimui, patvirtino smėlio tinkamumą šiems darbams.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai, povandeniniam pylimui I Melnragėje formuoti naudojamo smėlio laboratorinį tyrimą atliko ir darbams prasidėjus.
Rugpjūčio 5 dieną iš žemsiurbės triumo paimtas smėlio mėginys buvo nuvežtas į KU Jūros tyrimų instituto laboratoriją, kur, naudojant specialią įrangą, buvo išdžiovintas, atliktas laboratorinis tyrimas.
Jo rezultatai parodė, kad smėlis yra švarus, jo sudėtyje dumblo ar molio priemaišų nerasta.
Nuo 2001 iki 2018 metų Uosto direkcija jau yra išpylusi apie 1 milijoną 220 tūkstančių kubinių metrų smėlio paplūdimiams atkurti. Tai daryta 10 kartų ir visuomet ties Giruliais.
Pajūrio zonoje ties Melnrage Uosto direkcija paplūdimio smėliu dar nėra pildžiusi, šiemet tai buvo daroma pirmą kartą.
Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo fiksuota, kad krantų ardos procesai ties I Melnrage (atkarpoje nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo) yra patys intensyviausi. Šlaitų nuardymas čia siekia 6,3 metro.
„Krantų ardos procesai ties I Melnrage yra patys intensyviausi, todėl šio paplūdimio būklė yra viena prasčiausių, lyginant su visu Lietuvos pajūriu“, – teigia Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus vedėjas Ovidijus Stulpinas.
Iš išorinio laivybos kanalo paimtas jūrinis smėlis buvo purškiamas link kranto ir 2–3,5 metro gylyje po vandeniu suformuotas pylimas, kurio ilgis siekia 700–750 metrų. Iš viso bus supilta apie 180 tūkstančių kubinių metrų jūrinio smėlio.
Darbai atlikti pagal LR aplinkos ministerijos parengtą Pajūrio juostos tvarkymo programą. Projektas finansuotas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą