Su parapijos situacija ir siūloma Lurdo idėja susipažino Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus. Pasak klebono, mero vizitas ir parodytas dėmesys paliko viltingą nuotaiką bei gali tapti svarbiu postūmiu naujiems parapijos užmojams.
„Viešpačiui palaiminus ir merui pritarus bei globojant, manau, parapijiečių idėja galėtų lengvai virsti tikrove“, – po susitikimo kalbėjo klebonas V. Ačas.
Nuo apleistos teritorijos iki maldos vietos
Prie projekto vizualizacijos kūrimo prisidėjusi fotografė ir parapijos pastoracijos tarybos narė Renata Baltutytė-Janulynienė pasakojo, kad idėja gimė ieškant būdo prasmingai panaudoti teritoriją prie bažnyčios.
„Nuo vaikystės prisimenu tą vietą su sukrautais akmenimis. Daugelį metų ji buvo tarsi neišnaudota, apleista teritorija. Naujasis klebonas pasiūlė įrengti Lurdą, o tie didžiuliai akmenys turėtų tapti šio projekto dalimi“, – sakė pašnekovė.
Anot jos, teritorija yra labai svarbioje vietoje – šalia didelio parko, mokyklų ir gyvenamųjų kvartalų. Čia gyvena daug jaunų šeimų su vaikais. Todėl būsimas Lurdas būtų skirtas ne tik parapijiečiams, bet ir visiems klaipėdiečiams.
„Tai būtų vieta, kur žmogus galėtų ateiti, prisėsti, pabūti, pasimelsti ar tiesiog pabūti tyloje. Šiais laikais žmonės dažnai ieško ramybės, ypač susidūrę su ligomis ar sunkumais. Tokia erdvė galėtų tapti dvasinio sustojimo vieta“, – teigė R. Baltutytė-Janulynienė.
Numatytos pėdos, apšvietimas ir vandens elementas
Pirminėse vizualizacijose numatytas ne tik Švč. Mergelės Marijos Lurdas, bet ir simboliniai elementai. Vienas jų – nuo bažnyčios link Lurdo vedančios pėdos, simbolizuojančios žmogaus gyvenimo kelią ir tikėjimo paieškas. Taip pat atskira vieta skirta parapijos simboliams – Šv. Juozapo apsiaustui ir Rožių arkai.
„Per gyvenimą nueiname daugybę žingsnių, tačiau ne visi jie būna prasmingi. Tos pėdos simbolizuotų žmogaus kelią link maldos, pasitikėjimo ir vidinės ramybės“, – pėdų simboliką paaiškino projekto vizualizacijos autorė.
Vizijose taip pat numatyti suoleliai, vakarinis apšvietimas, vieta žvakelėms bei vandens elementas.
R. Baltutytė-Janulynienė akcentuoja, kad jos pateikta vizualizacija yra tik pirminė idėja, kurios tikslas – skleisti pačią Lurdo viziją. Tikimasi, kad prie projekto įgyvendinimo prisidės profesionalūs architektai, projektuotojai ir menininkai. Tuomet galutinai ir būtų išgyninta Lurno idėja.
Skaičiuojama, kad projekto vertė gali siekti apie 200 tūkst. eurų, tačiau tikinčiųjų ir geros valios žmonių pagalba leistų jį įgyvendinti greičiau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Pirmasis Lurdas Klaipėdoje
Tai galėtų tapti pirmuoju Lurdu Klaipėdos mieste.
Lurdas – sakralinis katalikų statinys Švč. Mergelės Marijos garbei, statomas pagal Prancūzijos Lurdo miesto Massabielle grotos pavyzdį. Dažniausiai tai būna akmeninė grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, maldos vieta, suoleliais ir vandens šaltiniu ar telkiniu.
Lietuvoje skaičiuojama apie 50 lurdų, daugiausia jų yra Žemaitijoje ir Suvalkijoje. Žinomiausi – Palangos, Kretingos, Plungės ir Šiluvos lurdai. Pirmasis Lietuvoje buvo įrengtas 1898 metais ant Birutės kalno Palangoje.
Visa parapijos bendruomenė tikisi, kad klebono iniciatyva ateityje taps dar vienu dvasiniu traukos centru Klaipėdoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą