Prieglaudos prašo pagalbos: kačiukams reikia bent laikinų globėjų

„Nuaro“ direktorė, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė pasakoja, kad šiuo metu daugiausia dėmesio tenka skirti mažiems kačiukams. Pasak jos, pastaruoju metu jų prieglaudą pasiekia itin daug jauniklių, o darbuotojai didelę dalį laiko skiria jų gelbėjimui ir priežiūrai.

„Tie maži kačiukai neatsiranda iš niekur. Nekrinta jie kartu su lietumi ir nedygsta su grybais“, - sako J. Gustaitienė.

Jos teigimu, viena pagrindinių priežasčių - neatsakingas kačių šeimininkų požiūris į sterilizaciją ir kastraciją. Net ir namuose laikomos katės gali ištrūkti į lauką ir atsivesti jauniklių.

„Na ir kas, kad mano katė atsiveda, aš jiems labai lengvai surandu naujus namus“, - tokį žmonių požiūrį kritikavo pašnekovė. Jos teigimu, kiekvienas pas žmones namuose gyvenančios katės atsivestas kačiukų būrys užima vietą, kuri galėtų atitekti jau gatvėje gimusiems gyvūnams.

J. Gustaitienė pabrėžia, kad vien prieglaudos šios problemos išspręsti negali. Jos teigimu, svarbu, kad gyvūnų savininkai prisiimtų atsakomybę ir užkirstų kelią neplanuotoms vadoms.

Vyresni gyvūnai namų laukia ilgiau

VšĮ „Būk mano draugas“ vadovė Galina Kučinskienė „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad jų prieglaudoje didelę dalį sudaro jau vyresnio amžiaus gyvūnai.

„Daugiau nei pusė, gal kokie septyniasdešimt procentų, mūsų prieglaudoje yra vyresnio amžiaus gyvūnėlių“, - sakė G. Kučinskienė.

Pasak jos, dalis tokių gyvūnų į prieglaudą patenka susirgus ar mirus jų šeimininkui. Nors artimieji perima likusį turtą, ne visada atsiranda vietos ir laiko pasirūpinti šeimos augintiniu.

„Vaikai paima tai, kas lieka - turtą, butus, namus ir visa kita. Tačiau gyvūnams prižiūrėti laiko neužtenka“, - apgailestavo G. Kučinskienė.

Tokiems gyvūnams naujus namus rasti taip pat nėra paprasta. Žmonės dažnai nori jaunesnių augintinių, todėl vyresni prieglaudose gali likti gerokai ilgiau.

Prieglaudos vadovė pabrėžė, kad gyvūnams reikalinga nuolatinė priežiūra, ypač jei jie turi sveikatos problemų. Todėl kiekvienas gyvūnas, kuris lieka prieglaudoje ilgesniam laikui, reiškia ir daugiau darbuotojų laiko bei finansinių išlaidų. O rasti žmonių, norinčių dirbti tokį darbą, nėra lengva.

Vaikai paima tai, kas lieka - turtą, butus, namus ir visa kita. Tačiau gyvūnams prižiūrėti laiko neužtenka.

Prieglaudoms svarbi ir laikina globa. Ji ypač reikalinga kačiukams, kuriems užtenka kelių savaičių saugioje aplinkoje, kol jie pereina karantiną ir yra pasiruošę keliauti į naujus namus.

„Jeigu negalite įsipareigoti priimti gyvūną dvejiems metams, galite priimti kačiukų vadą dviem savaitėms“, - teigia „Nuaro“ direktorė.

Gyvūnams suteikia antrą galimybę

Gyvūnus priglaudę žmonės džiaugiasi savo sprendimu ir neatmeta galimybės tai pakartoti.

Klaipėdietė Unika Sudimtaitė šunį iš prieglaudos pasiėmė, kai jam buvo vieneri metai. Pradžioje mergina nerimavo, ar augintinis nebus baikštus ar agresyvus. Pirmosios dienos buvo nelengvos - šuo tupėjo kamputyje, lojo ir vengė kontakto. Tačiau netrukus jo elgesys pasikeitė.

„Po kiek laiko pats prieidavo ir leisdavosi liečiamas“, - pasakojo U. Sudimtaitė.

Šiandien mergina sako neatmetanti galimybės ateityje priglausti dar vieną gyvūną iš prieglaudos.

Kita mergina Goda Pokonečnaitė šunį iš prieglaudos pasiėmė, kai jam buvo maždaug vieneri metai. Pasak jos, sprendžiant, iš kur į šeimą priimti naują augintinį, kitų variantų ji net nesvarstė.

„Šuniuką nusprendžiau pasiimti iš prieglaudos, nes visiems reikia antro šanso. Norėjosi suteikti tą antrą gyvybę, antrą gimtadienį“, - pasakojo G. Pokonečnaitė.

Mergina sakė, kad šiandien jai liūdna dėl prieglaudoje esančių vyresnių gyvūnų - ateityje ji taip pat svarstytų galimybę tokį priglausti.

„Pasiimčiau tikrai ir suteikčiau geriausią likusį gyvenimą“, - sakė G. Pokonečnaitė.

Prieglaudų atstovės pabrėžė, kad kiekvienas gyvūnas, iškeliavęs į naujus namus, reiškia atlaisvėjusią vietą kitam, dar laukiančiam pagalbos.