Seimas linkęs pritarti Klaipėdos jūrų uosto pertvarkai

Šio antradienio Seimo posėdyje po svarstymo už projektą balsavo 93 parlamentarai, susilaikė vienas, o prieštaravusių nebuvo.

Pasak projekto rengėjų, projektas skirtas įtvirtinti uosto funkcinę paskirtį, užtikrinant, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.

Taip pat būtų keičiamas uosto infrastruktūros mokesčio ir uosto žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginiai principai nustatomi Vyriausybės lygmeniu, o techniniai klausimai patikimi Susisiekimo ministerijai. 

Tai, anot jos, sudarys prielaidas nuoseklesniam finansinių srautų valdymui, teisiniam aiškumui ir greitesniam reagavimui į uosto veiklos poreikius.

Kaip anksčiau yra teigusi susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, pokyčiai padėtų užtikrinti vienpakopį uosto valdymą, kuris yra paprastesnis nei dabartinis, leistų efektyviau organizuoti sprendimų priėmimą ir atitiktų Akcinių bendrovių įstatymą.

Teigiama, kad naujas teisinis reguliavimas sustiprins ir investicinę aplinką – aiškiau apibrėžti uosto žemės ir infrastruktūros naudojimo principai leis verslui užtikrinčiau planuoti veiklą ir priimti ilgalaikius investicinius sprendimus uosto teritorijoje. 

Anot Susisiekimo ministerijos, kartu griežtinami saugikliai, užtikrinantys nacionalinį saugumą – uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams. 

Esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste bus ribojama arba stabdoma.

Tuo metu siekiant efektyvesnio reagavimo į taršos incidentus uoste, tikslinamas aplinkosauginės atsakomybės paskirstymas. Tai reiškia, kad uosto žemės naudotojai jau dabar yra atsakingi už dugno tvarkymą 30 metrų pločio akvatorijos juostoje prie krantinių.

„Šis įstatymas tikrai reikalingas ir būtinas – balsuosiu už“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė parlamentaras Vytautas Grubliauskas.

ELTA primena, kad Klaipėdos uostas ketina 100 hektarų – iki 657 hektarų – išplėsti savo pietinę dalį. Kaip sakė generalinis direktorius Algis Latakas, projektui pilnai išvystyti reikės maždaug 1,4 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų.

Plėtrą pabaigti planuojama iki 2028 m. pabaigos.