Seimo nario manipuliacijos viešojo transporto tema - sąmoningas kenkimas

Pasak V. Ramanausko, tokie pareiškimai ne tik kursto nepagrįstą visuomenės nepasitikėjimą, bet ir gali turėti rimtų pasekmių įmonės projektų finansavimui, plėtrai bei daugiau kaip 400 darbuotojų ateičiai.

„Nesuprantu, kaip politikas, kuris atvirai deklaruoja ambicijas tapti Klaipėdos meru, gali taip neatsakingai elgtis - remtis išgalvotais skaičiais, viešai skleisti netiesą ir sykiu griauti miesto įmonės reputaciją. Kaip galima skleisti informaciją, kurioje nė vienas skaičius neatitinka realybės?“ - sako V. Ramanauskas.

Vidaus sandoriai - įprasta praktika visoje Lietuvoje

Įmonės vadovas pabrėžia, kad Seimo nario kritikuojamas vadinamasis vidaus sandorių modelis nėra jokia Klaipėdos išimtis.

„Daugelyje Lietuvos savivaldybių keleivių vežėjai dirba vidaus sandorių pagrindu - savivaldybės pasirašo sutartis su savo pačių valdomomis įmonėmis. Tai standartinė, teisėta ir plačiai taikoma praktika“, - teigia V. Ramanauskas.

Pasak jo, vidaus sandorių esmė - paslaugų teikimas savikainos principu, kai savivaldybė dengia tik realias, faktiškai patirtas išlaidas.

„Mūsų atveju pagal vidaus sandorį dešimčiai metų fiksuotos tik netiesioginės išlaidos - 85 centai už kilometrą. O vairuotojų darbo užmokestis, amortizacija, kuras - tai faktinės išlaidos, kurios kas mėnesį kinta ir yra apskaičiuojamos pagal realias sąnaudas. Tačiau jei atsiranda nenumatytų išlaidų, pavyzdžiui, sugenda autobuso baterija ar išauga administravimo, remonto kaštai, papildomų pinigų iš savivaldybės negausime, turime tilpti į nustatytą tarifą“, - aiškina vadovas. 

Beje, minimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Klaipėdos paslaugos“ vidaus sandoris buvo apskųstas Konkurencijos tarybai, tačiau ši atsisakė pradėti tyrimą.

„70 milijonų“ - politinė matematika?

Didžiausią nuostabą V. Ramanauskui kelia viešai A. Petrošiaus kartojamas teiginys, esą „Klaipėdos paslaugos“ per dešimt metų miestui pabrangins viešąjį transportą net 70 mln. eurų.

„Tai - visiškas melas. Šis skaičius neturi jokio ryšio nei su vidaus sandoriu, nei su mūsų įmone. Miesto viešojo transporto sistemos išlaikymo kaštai tikrai auga, tačiau tai susiję ne su vienu vežėju, o su visos sistemos transformacija: ekologiškais elektriniais ir hibridiniais autobusais, infrastruktūros plėtra, naujais reikalavimais vežėjams bei augančiais šio sektoriaus specialistų atlyginimais“, - sako jis.

Klaipėdos mieste keleivių vežimo didžiaisiais autobusais paslaugas teikia bent trys bendrovės. Privataus kapitalo įmonės „Kautra“ ir „Toks“ turi maždaug 50 proc. pervežimų rinkos, skaičiuojant pagal ridą, o Klaipėdos savivaldybės kontroliuojamos „Klaipėdos paslaugos“ - taip pat apie 50 proc. Tuo tarpu Seimo narys A. Petrošius klaidina teigdamas, kad „Klaipėdos paslaugoms“ priklauso net 67 proc. miesto pervežimų rinkos.

Kodėl nelyginamos vežėjų konkurso kainos?

V. Ramanauskas atkreipia dėmesį, kad po praėjusiais metais Klaipėdoje vykdytų maršrutų konkursų pakilo visų vežėjų paslaugų kainos. Pagal naujas sutartis, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, „Klaipėdos paslaugų“ įkainis 2026 metais padidėjo 0,41 Eur/km, UAB „Kautra“ - 0,48 Eur/km, TOKS (vežančios keleivius mikroautobusais) - 0,35 Eur/km.

„A. Petrošius manipuliuoja skaičiais ir skelbia melagingą informaciją, sakydamas, kad “Klaipėdos paslaugų„ kainos yra trečdaliu didesnės nei privačių vežėjų. Taip lyginti negalima, nes skiriasi sutarčių sąlygos, o privatūs vežėjai nenaudoja ilgųjų autobusų“, - akcentuoja V. Ramanauskas.

Anot įmonės vadovo, „Klaipėdos paslaugos“ yra vienintelė įmonė Klaipėdos mieste, naudojanti ilguosius 18 metrų autobusus - jų rida sudaro apie 30 proc. visų bendrovės pervežimų. Didžiųjų autobusų, vežančių daugiau keleivių, išlaikymas kainuoja brangiau, tad logiška, kad ir pervežimo įkainis už kilometrą yra didesnis nei su mažesniais autobusais dirbančių privačių vežėjų.

„Standartinis naujas 12 metrų autobusas kainuoja apie 450 tūkst. eurų, pailgintas - jau apie 700 tūkst. eurų. Brangesnė ir jų eksploatacija, kasko draudimas, detalės, remontas, net ilgųjų autobusų vairuotojų atlyginimai didesni“, - įkainių skirtumų priežastis aiškina V. Ramanauskas.

Bendrovės skaičiavimais, vien darbo užmokesčio ir kuro sąnaudų skirtumas vienam kilometrui ridos, lyginant 18 m ir 12 m autobusus, sudaro 0,26 euro.

Savivaldybės įmonės našta - didesnė, bet skaidresnė

Įmonės vadovas primena, kad valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms taip pat taikomi gerokai aukštesni valdymo ir kontrolės reikalavimai nei privatiems vežėjams. Šiuos reikalavimus nustatė LR Seimas.

„Apmokama valdyba, audito komitetas, vidaus auditoriai, rizikų ir tvarumo pareigūnai, viešieji pirkimai, kibernetinis saugumas ir t. t. - visa tai kainuoja. Privatūs vežėjai tokių prievolių neturi“, - vardija V. Ramanauskas.

Tačiau, pasak jo, būtent tai ir užtikrina skaidrumą, kontrolę bei ilgalaikę naudą miestui.

Daugelyje Lietuvos savivaldybių keleivių vežėjai dirba vidaus sandorių pagrindu - savivaldybės pasirašo sutartis su savo pačių valdomomis įmonėmis.

„Mes mokame mokesčius, dividendus Klaipėdos miesto savivaldybei, visas sukurtas turtas lieka Klaipėdai. Jei keleivių vežimo sutartis baigtųsi rytoj, miestas vis tiek turėtų dešimčių milijonų eurų vertės turtą. O kokią naudą Klaipėda gauna iš privačių vežėjų?“ - retoriškai klausia jis.

V. Ramanauskas atmeta kaltinimus ir dėl prastėjančios paslaugų kokybės.

„Turime savo plovyklą, dispečerinę, remonto bazę ir patikimus kokybiškos paslaugos saugiklius - darbuotojų blaivumo patikras prieš ir po darbo, vaizdo įrašais stebimą vairavimo kokybę. Per dešimt metų neturėjome nė vieno incidento su neblaiviais vairuotojais. Autobusai plaunami kasdien, kartą per mėnesį atliekamas salonų cheminis valymas. Nė vienas privatus vežėjas Klaipėdoje to nedarė ir nedaro“, - sako jis.

Anot vadovo, per dešimt metų neįvykdytų reisų procentas „Klaipėdos paslaugose“ siekia vos 0,02 proc. - tai vienas geriausių rodiklių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Tai daro realią žalą įmonei“

Pasak V. Ramanausko, nuolatiniai A. Petrošiaus skundai ir vieši pareiškimai kenkia ne tik reputacijai, bet ir realioms bendrovės galimybėms skolintis, investuoti, vykdyti ne tik su miesto transportu susijusius projektus.

„Esame daug paslaugų teikianti įmonė, planuojame miesto apšvietimo atnaujinimo, eismo koordinavimo projektus, perkame įvairią techniką gatvių priežiūrai. Tačiau kai partneriai ir bankai mato, kad mūsų vidaus sandoris nuolat skundžiamas, nuolat metamas abejonių šešėlis, mūsų derybinės pozicijos silpnėja. Seimo narys savo viešais pasisakymais griauna įmonės ateitį. Tai jau ne politika - tai kenkėjiškas elgesys“, - pabrėžia jis.

Vadovas neslepia, kad konsultavosi su teisininkais, kaip šią, pasak jo, sisteminę dezinformaciją ir įmonės reputacijos menkinimą sustabdyti teisinėmis priemonėmis.