Senųjų kapinių liudininkas galėjo būti prarastas amžiams

Kraštotyrininkas Vytas Tamošiūnas atsitiktinai ėjo pro šalį ir, pamatęs iškastus griovius prie „Svirpliuko“ lopšelio-darželio tvoros, stabtelėjo. Netoliese gyvenantis vyras dar iš vaikystės prisimena čia buvusias senąsias Klaipėdos kapines, kurios veikė nuo 1820-ųjų ir buvo sunaikintos 1985-aisiais.

„Kai tik ką nors kasa Skulptūrų parko teritorijoje, visada pasižiūriu griovius, nes ne vieną kartą juose teko rasti kapinių fragmentų. Taip pat ir šįsyk atradau metalinio kryželio galiuką“, - pasakojo „Vakarų ekspresui“ V. Tamošiūnas.

Kraštotyrininkas nustebo, kad darbai paveldosauginėje teritorijoje atliekami be archeologinės priežiūros, tad pranešė apie tai paveldosaugininkui Laisvūnui Kavaliauskui. Kitą dieną į vietą atvykusiam Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiajam valstybiniam inspektoriui statybininkai prisipažino, kad buvo radę antkapį, ir parodė, kurioje vietoje jį vėl užkasė.

Antkapis buvo atkastas. Šalia jo atrasti ir kito memorialinio statinio - mauzoliejaus karnizo fragmentai. Pasak V. Tamošiūno, šios detalės gali būti netoliese stovėjusio garsaus pirklio, uostamiesčio alaus daryklos steigėjo J. V. Reinekės mauzoliejaus.

L. Kavaliauskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiuo metu vertinama įvykio dokumentacija. „Nusižengimas gal nebuvo didelis, nes komunikacijos keičiamos vietoje, kurioje jau buvo vykdomi darbai anksčiau, tik sovietmečiu požiūris į mirusiųjų atminimą buvo kitoks ir memorialinis paveldas atsidūrė griovyje tvarkant aplinką“, - komentavo L. Kavaliauskas.

Paveldosaugininkas patvirtino, kad keturi radiniai: kryžiaus fragmentas, antkapinis paminklas ir memorialinio statinio karnizo fragmentai, perduoti Kalvystės muziejui, kuriame saugoma viskas, kas išliko iš senųjų Klaipėdos kapinių, kur buvo palaidota keliasdešimt tūkstančių uostamiesčio gyventojų.