„Klaipėdos energija“: nauji biokuro katilai užtikrins mažesnes kainas

Šilumos kaina Klaipėdoje vasarį kops aukštyn 13 proc. (2)

Iki šiol neregėtas kuro kainų brangimas Europoje turės įtakos ir AB „Klaipėdos energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainai. Vasarį šiluma Klaipėdos ir Gargždų klientams, lyginant su sausiu, brangs 12,9 proc. ir kainuos 7,35 ct/kWh (be PVM).

„Tokio kuro kainų šuolio nei Klaipėda, nei Lietuva dar nėra mačiusi. Per metus mūsų perkamos gamtinės dujos pabrango 320 procentų, biokuras – 75 proc., nepriklausomų tiekėjų parduodama šiluma – 62 proc. Ir, lyg to būtų maža, už elektros energiją, būtiną šilumos gamybos ir perdavimo procesams, kurią mums tiekia „Ignitis“, mokame 500 proc. brangiau nei prieš metus“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Palyginimui A. Katinas  pateikė nedžiuginančią statistiką: 2020 metų lapkritį ir gruodį už dujas bendrovė tiekėjams „Get Baltic“ ir  ‚Amber Grid“ sumokėjo 843 988 eurus, o 2021 metų tais pačiais mėnesiais suma viršijo 4,5 mln. eurų, arba 540 proc. brangiau.

Nepaisant visuotinio energijos išteklių brangimo, bendrovės vadovas patikino, kad su kuro įsigijimu ar apyvartinių lėšų stygiumi, skirtingai nei sostinę šildanti bendrovė, AB „Klaipėdos energija“ nesusiduria.  

„Mus gelbsti biokuras. Nors ir pabrangęs, jis išlieka keleriopai pigesnis už gamtines dujas ir bendrame kuro balanse sudaro daugiau nei pusę mūsų naudojamo kuro. Ankstesnė bendrovės strategija – investuoti į biokuro katilus – pasiteisino ir nesikeičia. Imamės investicinių projektų, kad dar labiau sumažinti gamtinių dujų vartojimą bei patiems gaminti elektros energiją savo reikmėms“, – sakė Antanas Katinas.

Kaip jau skelbta, bendrovė savo katilinių teritorijose ir ant pastatų stogų plečia saulės elektrinių jėgaines, planuoja savo reikmėms statyti  kogeneracinę elektrinę.

Finišo tiesiojoje yra bankrutavusios UAB „Geoterma“ įrenginių perėmimo procedūra. Dėl šių 1,5 kilometro gylyje esančių karšto vandens versmių panaudojimo šilumos gamybai bendrovė kreipėsi tiek į Lietuvos, tiek į ES institucijas, prašydama finansinės paramos technologiniam atnaujinimui.

Bus bandoma išnaudoti „Geotermos“ akumuliacinę karšto vandens talpą, kaupiant dienos metu saulės suteikiamą energiją, o atgaivinus gręžinius – ir žemės šilumą. Svarstoma galimybė įsigyti bei Klaipėdoje pastatyti dar vieną blogiausios kokybės biokurą galintį deginti katilą.

„Turime suprasti, kad pasaulinių iškastinio kuro kainų negalime įtakoti. Bet galime ir turime pasitelkti vietinius atsinaujinančius gamtinius resursus, visas technologines naujoves, kad šilumos gamyba ir tiekimas būtų kuo efektyvesnis, pigesnis mūsų klientams“ – teigė A. Katinas.    

Per pastarąjį dešimtmetį brangesnė šiluma Klaipėdoje buvo tik 2012 m., kai šilumos kilovatvalandė kainavo 7,86 euro cento.

Sidebar placeholder