„Vakarų ekspreso“ Mėlynosios ateities forumas: ambicinga Klaipėda ir miesto ateities idėjų bankas

Sėkmės ir gerų vertinimų sulaukęs forumas taps tradicija ir kasmet kvies regiono bei šalies lyderius diskutuoti apie Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos ateitį.

„Žinoma, šis projektas gimė ir sėkmingai buvo įgyvendintas dėka komandinio darbo, mūsų partnerių ir rėmėjų, kurie labai palaikė ir labai daug prisidėjo prie Mėlynosios ateities forumo organizavimo. Dėka visų susitelkimo forumas gimė ir praktiškai tapo jau Klaipėdos ateities dalimi. Norime tarti ačiū už palaikymą ir paramą. 

Tikime, kad tik visi kartu galime sukurti stiprią Klaipėdą - stiprų miestą, kuriame gera gyventi, mokytis ir dirbti“, - sako „Vakarų ekspreso“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Tomkus.

Forumo įžanginį žodį taręs susisiekimo ministras Juras Taminskas minėjo, kad svarbu diskutuoti, kaip miestas išnaudoja didžiausią savo turtą - jūrą.

"Klaipėda turi jūrą, ir tai esminis jos turtas. Ir šio forumo pagrindinė eilutė, kuri man patinka, - tai Klaipėdos ateities idėjų bankas.

Kitaip tariant, pagrindinis klausimas - kaip miestas naudojasi šiuo unikalumu", - teigė J. Taminskas.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuojamo forumo metu dalyviai diskutavo apie uostamiesčio plėtrą ir jos kryptis, priemones tikslams siekti, unikalias verslo galimybes, miesto gyventojų lūkesčius bei jaunosios kartos poreikius.

„Klaipėda turi jūrą, ir tai esminis jos turtas. Ir šio forumo pagrindinė eilutė, kuri man patinka, - tai Klaipėdos ateities idėjų bankas“.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus kalbėjo apie tai, kodėl uostas ir LEZ veikia darniai, kaip pasiekti, kad miestas atlieptų jaunosios kartos lūkesčius, ir ką reikia padaryti, kad jauni žmonės Klaipėdą pamiltų bei joje liktų.

„Jei nėra mieste žmonių, jis yra miręs. Kodėl nėra žmonių? Kai užduodame tokį klausimą, reikia pasidaryti strategiją ir veiksmų planą. Reikia greito, kokybiško mąstymo ir realizacijos. Sprendimų priėmimo greitis ir rezultatų siekimas yra labai svarbūs.

Po vieną mes esame niekas. Šiandien yra du miestai Lietuvoje, kurie auga - Vilnius ir Klaipėda. Vidinės migracijos kontekste auga tik du miestai. Valstybė eina labai klaidingu keliu, bandydama padaryti vieną stiprų miestą. Tai klaida. Tokias klaidas padarė Estija, Latvija - nepadarykime tokių klaidų Lietuvoje", - kalbėjo meras.

A. Vaitkus taip pat pabrėžė verslo ir valdžios bendradarbiavimo svarbą bei aptarė miesto strategiją plėtoti Klaipėdos centrą prie Dangės.

„Šiandien yra du miestai Lietuvoje, kurie auga - Vilnius ir Klaipėda. Valstybė eina labai klaidingu keliu, bandydama padaryti vieną stiprų miestą“.

Pasak jo, Dangės dešinysis ir kairysis krantai turėtų tapti tikru miesto centru. Toks miestas, mero teigimu, būtų patrauklesnis jaunajai kartai.

Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus kalbėdamas apie ateitį teigė, kad reikia pagalvoti, kaip geriausiems Klaipėdos mokiniams ir studentams suteikti galimybes mokytis geriausiuose pasaulio universitetuose.

„Duoti ne po 100 eurų, o po 100 tūkstančių. Ne pinigais, o galimybe studijuoti“, - sakė viceministras.

Anot jo, taip jauni žmonės galėtų sukauptą patirtį vėliau sugrąžinti į Klaipėdą ir patys prisidėti prie jaunesnės kartos tobulėjimo.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Donatas Jurevičius pastebi, kad Klaipėdoje yra didelis neišnaudotas potencialas NT rinkoje. Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka 19 būsto pirkėjų, o Klaipėdoje jų yra keturis kartus mažiau - vos 5.

Anot jo, gyventojų pajamų lygis Vilniuje ir Klaipėdoje yra gana panašus.

„Klaipėda yra kažkiek kitokia, kelianti nežinomybę, gal kažkiek specifinį charakterį turi“, - D. Jurevičius vardijo galimas priežastis, dėl kurių į NT Klaipėdoje investuojama mažiau.

Giluminė jūra

Vilnius TECH Urbanistikos katedros profesorius, architektas dr. Edgaras Neniškis miestui siūlo jūrą „įleisti“ į miestą, o ją vertinti kaip gatvę ar arteriją, kuri Klaipėdą jungia su kaimynais - Gdansku, Ryga, Stokholmu.

Jo teigimu, šio ryšio laiką galima trumpinti tobulinant transporto sistemas ir diegiant greitesnius susisiekimo tinklus.

Urbanistikos profesorius taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos miestuose pastaruoju metu sparčiai vystoma viešoji infrastruktūra, kuri keičia gyvenimo kokybę. Pirmiausia tai sprendimai, susiję su vandeniu - miesto centruose įrengiami viešieji baseinai, kurie pritraukia žmones, kita infrastruktūra.

Klaipėda modernioje Lietuvoje

Vilniaus universiteto prof. istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvos vaizdinys ilgą laiką buvo siejamas su Vytautu Didžiuoju ir kaimiška kultūra.

„Lietuva neturi modernios Lietuvos sampratos“, - sakė profesorius.

Anot jo, dabartinę sampratą diktuoja Adolfo Šapokos laikmečio istorikai, tik gal pastaruoju metu Vytautą Didįjį pakeitėme Mindaugu.

„Kaimiečiai tebevaldo Vilnių, nesuprasdami, kas yra Vilnija, tebevaldo Klaipėdą, nesuprasdami, kas yra Klaipėdija“, - sakė A. Bumblauskas.

Profesorius sveikino Klaipėdos krašto siekį daugiau kalbėti apie Prūsijos istoriją.

„Aš matau Klaipėdą kaip prūsiškos minties gigantų prisiminimo centrą“, - priminė Kantą, Vagnerį ir Koperniką A. Bumblauskas.

Jis kėlė idėją pakartoti Klaipėdos elinge Vagnerio „Skrajojantį olandą“ ar sukurti kitą įspūdingą renginį, kuris taptų tradicija ir kasmet pritrauktų žiūrovų iš visos Europos.

„Kaimiečiai tebevaldo Vilnių, nesuprasdami, kas yra Vilnija, tebevaldo Klaipėdą, nesuprasdami, kas yra Klaipėdija“.

Profesorius ragino Klaipėdą nebūti kuklią ir tapti ryškia šiuolaikinės Lietuvos žvaigžde.

Jaunimas turi tvirtą nuomonę

Forumo dalyviai taip pat išgirdo pačių jaunuolių nuomonę - renginyje savo požiūriu į Klaipėdą pasidalijo į geriausių šalies mokyklų reitingo viršūnę kasmet patenkančios „Ąžuolyno“ gimnazijos auklėtiniai.

Dėmesio skirta ir pasaulinėms tendencijoms. Dalis renginio buvo skirta dirbtiniam intelektui: demonstruotos jo panaudojimo galimybės, o žinomas Lietuvos technologijų apžvalgininkas ir turinio kūrėjas Lukas Keraitis dalijosi įžvalgomis apie tai, kaip dirbtinį intelektą panaudoti siekiant karjeros, tobulinant profesinius įgūdžius ar kitaip pritaikant šį žmonijos išradimą darbe.

Kaip pabrėžė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, jaunimo kelias prasideda dar mokykloje: KU yra įsteigęs universitetines ir inžinerines klases miesto bei regiono mokyklose, kuriose moksleiviai susitinka su universiteto mokslininkais ir iš arčiau susipažįsta su mokslu. KU STEAM metodiniame centre jie kviečiami patys tyrinėti, eksperimentuoti ir praktiškai pažinti mokslą bei technologijas.

„Tapus studentais, galimybės dar labiau plečiasi - studentai gali įsitraukti į mokslinius tyrimus, pasinaudoti tarptautinio mobilumo galimybėmis, kaupti profesinę patirtį, o jų augimą skatina ir finansinės paskatos“, - akcentavo rektorius.

Klaipėdos ateities idėjų bankas

Mėlynosios ateities forumo dalyviai Klaipėdos ateities viziją dėliojo ne iš abstrakčių šūkių, o iš konkrečių idėjų. Pramonės atstovai kalbėjo apie didesnę Klaipėdos ekonominę reikšmę, susisiekimo ministras - apie Pietinio ir būsimo Išorinio uosto perspektyvą, LEZ vadovas pasiūlė per kelerius metus Klaipėdoje užauginti pirmąjį inovacijų vienaragį, o Uosto direkcija akcentavo būtinybę modernizuoti uostą. Pramonininkai į ateities idėjų banką įrašė duomenų centrus, pigią elektrą ir žmones.

Klaipėdos ateities idėjų bankas, pradėtas kurti „Vakarų ekspreso“ Mėlynosios ateities forume, neturėtų tapti vien gražių vizijų sąrašu. Diskusijoje išryškėjo konkretūs darbai ir ambicijos, kurių įgyvendinimas, dalyvių vertinimu, galėtų pakeisti miesto ekonominį svorį per artimiausią dešimtmetį ir dar ilgesnį laikotarpį.

Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika į miesto ateities klausimą pažvelgė per ekonomikos prizmę. Jo teigimu, Klaipėdai neužtenka būti svarbiu uostamiesčiu ar pramonės centru - miestas turi didinti čia sukuriamą ekonominę vertę.

Vandenynų ekonomikos sukuriama vertė ES siekia net 900 milijardų eurų, o Klaipėdos dalis šiuo metu yra labai maža.

A. Šileika akcentavo, kad būtina stiprinti Vakarų regiono ekonomiką ir didinti Klaipėdoje sukuriamo BVP dalį, kad miesto ekonominis svoris būtų panašus į Vilniaus ar Kauno.

Klaipėdai reikalingos aukštesnės pridėtinės vertės veiklos, naujos investicijos ir daugiau darbo vietų, kurios kurtų didesnę ekonominę grąžą.

Uostas: nuo Pietinio iki Išorinio

Susisiekimo ministras J. Taminskas Klaipėdos ateitį siejo su uosto plėtra. Artimiausio laikotarpio darbotvarkėje - Pietinis uostas, kurio įgyvendinimas numatomas 2028 metais. Tačiau dešimties metų perspektyvoje, ministro teigimu, jau dabar reikia galvoti ir apie Išorinio uosto viziją.

Tai reiškia, kad Klaipėdos uosto ateitis turi būti planuojama ne vien pagal šiandienos poreikius. Dideliems infrastruktūros projektams būtinas ilgas pasirengimo laikotarpis, todėl sprendimai dėl kito uosto plėtros etapo turi būti priimami gerokai anksčiau, nei atsiranda realus poreikis jį statyti.

Uosto direkcijos Finansų departamento direktorius Martynas Armonaitis savo ruožtu akcentavo, kad Klaipėdos uostas turi išlikti konkurencingas ir būti pasirengęs priimti didžiausius Baltijos jūroje galinčius plaukti laivus. Modernus uostas, jo teigimu, yra būtina sąlyga, kad kroviniai Lietuvos ir kitų šalių rinkas pasiektų kuo efektyviau.

M. Armonaitis atkreipė dėmesį ir į platesnį konkurencingumo principą: atstumas šiandien matuojamas ne vien kilometrais - svarbus laikas ir kaina. Kuo greičiau ir pigiau prekės pasiekia rinkas, tuo arčiau jų yra Klaipėda.

Per 5-6 metus - Klaipėdos vienaragis?

Ambicingą idėją forume Klaipėdai pateikė Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas. Jo teigimu, artimiausių metų perspektyvoje būtina stiprinti startuolių ir inovacijų ekosistemą, o vienu iš konkrečių miesto tikslų galėtų tapti tikro inovacijų vienaragio užauginimas Klaipėdoje per artimiausius 5-6 metus.

E. Kiudulas pabrėžė, kad tokia įmonė miestui suteiktų impulsą, kurio poveikis galėtų būti jaučiamas dešimtmečius. Vienaragio atsiradimas uostamiestyje galėtų perkelti Klaipėdą į kitą inovacijų ekosistemos kategoriją.

Tam, pasak jo, reikėtų keisti ir investicijų prioritetus. Į idėjų banką pasiūlyta įrašyti principą, kad apie 5 proc. infrastruktūros investicijų būtų nukreipiama į minkštuosius ekonominės plėtros projektus.

Net kelių diskusijos dalyvių pasiūlymų sąraše - ir greitesnės europinės vėžės geležinkelio atvedimas į Klaipėdą, sudarant sąlygas greitam susisiekimui su sostine.

Diskusijoje vėliau ši mintis buvo išplėtota kalbant apie galimybę iš Klaipėdos į Vilnių nuvažiuoti maždaug per valandą. Toks susisiekimas pakeistų ne tik keleivių judėjimą. Jis galėtų išplėsti Klaipėdos darbo rinką, palengvinti specialistų pritraukimą ir sustiprinti miesto ryšį su likusia Lietuva.

Elektra ir duomenys

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Jurevičius į Klaipėdos ateities idėjų banką siūlė įrašyti net dviejų duomenų centrų plėtrą regione ir elektros generacijos didinimą. Jo akcentas - konkurencingos ir prieinamos elektros energijos reikšmė.

V. Jurevičius akcentavo, kad elektra yra ateities nafta. Turėdama pakankamai pigios ir švarios elektros, Klaipėda galėtų pritraukti daugiau investicijų, ypač į naujos kartos pramonę.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į dirbtinio intelekto ir automatizacijos poveikį darbo rinkai. Todėl, jo manymu, Klaipėdos ateities strategijoje turi būti numatytas ne tik darbuotojų pritraukimas, bet ir glaudesnis mokslo bei verslo bendradarbiavimas.

Taigi Klaipėdos ateities idėjų banke jau ryškėja konkretūs įrašai: stipresnė regiono ekonomika, Pietinis uostas ir ilgalaikė Išorinio uosto vizija, modernus ir konkurencingas uostas, europinės vėžės bei greitesnio geležinkelio ryšys su Vilniumi, pirmasis Klaipėdos inovacijų vienaragis, duomenų centrai, pigi ir švari elektra bei svarbiausia sąlyga visoms šioms idėjoms įgyvendinti - žmonės.

Dabar ambicijas teks paversti darbų planu. Būtent nuo to priklausys, ar Klaipėdos ateities idėjų bankas liks forumo diskusijos rezultatu, ar taps ilgalaikės miesto ekonominės strategijos pagrindu.

Ar iškeltos idėjos prigyja, kaip jos keičiasi, kaip įgyvendinami jau numatyti projektai, kalbėsime jau kitų metų Mėlynosios ateities forume. Taip pat primename, kad forumo įrašą galite pažiūrėti „Vakarų eskpreso“ „Youtube“ kanale.

© Renginio partneriai