Vakarų Lietuvos pedagogams - išskirtinis profesoriaus iš JAV seminaras

Prof. dr. P. Obi yra aukščiausią akademinį lygį pasiekęs Purdue University Northwest profesorius, kuriam suteiktos teisės mokyti, konsultuoti ir atlikti mokslinius tyrimus. Indianos valstijos šiaurės vakaruose, netoli Čikagos, įsikūrusiame universitete mokosi daugiau nei 50 tūkstančių studentų. Prof. dr. P. Obi dėsto finansus, veda finansų ir ekonometrikos kursus - tai disciplina, taikanti matematikos ir statistikos metodus ekonomikoje. Taip pat profesorius vadovauja finansų magistro studijų programoms.

Be savo pagrindinės veiklos, prof. dr. P. Obi keliauja po įvairias pasaulio šalis kaip kviestinis profesorius, skaito paskaitas, veda kursus ir dirbtuves studentams bei pedagogams.

 

Šiuo metu prof. dr. P. Obi vieši Klaipėdoje, Lietuvos verslo kolegijoje. Pagal valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą kviestiniams dėstytojams atvykęs profesorius dėsto Buhalterinės apskaitos, Verslo įmonių ekonomikos, Išmaniosios vadybos ir kitų Lietuvos verslo kolegijos studijų programų studentams.

Šį ketvirtadienį, spalio 21 d., 10 val. Lietuvos verslo kolegijoje vyks prof. dr. P. Obi vedamos dirbtuvės pedagogams apie studentų įsitraukimo procesą ir naudą, kaip sukurti studentams patrauklią kursų programą, kaip paruošti mokymų portfolio bei daugiau apie „Teaching Excellence Award“ procesą. Registracija į dirbtuves - https://forms.gle/AfAB8FAhpZgHNyES8.

Lietuvoje viešite ne pirmą kartą, o Klaipėdoje?

Lietuvos verslo kolegijoje Klaipėdoje esu antrą kartą. Pirmasis buvo prieš dvejus metus, kai kolegija šventė 25 metų veiklos sukaktį. Tarptautinę mokymo veiklą Lietuvoje pradėjau dar 90-aisiais, kai buvau gana jaunas. Kaip kviestinis dėstytojas dirbau Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, Klaipėdos universitete. Lietuva atvėrė man duris į tarptautinį mokymą ir tyrimus - nuo to laiko mokiau studentus 65 šalyse. Šiuo metu daugiau nei dvidešimtyje iš jų esu kviestinis profesorius, ten dėstau, prisidedu prie mokslinių tyrimų, organizuoju dirbtuves.

Jūsų darbotvarkė tikrai įtempta.

Įtempta, bet įdomi. Įsitraukdamas į darbą skirtingose šalyse, skirtingose kultūrose aš taip pat mokausi, kaupiu patirtį.

Šiuo metu dėstote Lietuvos verslo kolegijos studentams. Kokių žinių siekiate jiems suteikti?

Esu parengęs finansų valdymo, vadybos kursą su finansais susijusių studijų programų studentams. Kalbu apie tris pagrindinius finansų vadybos aspektus - kaip nustatyti verslo vertę, kaip įvertinti verslo veiklos rezultatus išsiaiškinant, ar verslas yra sėkmės kelyje, ir kaip išmatuoti ir įvertinti rizikas, su kuriomis verslas susiduria globalioje aplinkoje. Nagrinėjame įvairias tarptautines finansines problemas įvairiais aspektais, pavyzdžiui, valiutų vertė, politinių ir socialinių skirtumų įtaka verslo sėkmei, tvarumo reikšmė sėkmingam verslui ir kita.

Šio kurso klausosi skirtingų studijų programų studentai. Kursą esu sukūręs taip, kad kiekvienas iš jų turėtų galimybę suprasti, kad verslo sėkmė slypi protingame finansų valdyme. Jame turi atsispindėti ir šių dienų realybės aktualijos - globalizacija, tvarumas, politiniai ir kultūriniai skirtumai, įvairovės ir lyčių lygybės iššūkiai ir kita. Jei būtų pasirenkama ignoruoti kurią nors iš aktualijų, tai pakenktų verslui ir jo finansinei sėkmei.

Tačiau siekiant būti sėkmingam, taip pat ir versle, reikia charizmos, reikia būti lyderiu, stipriu lyderiu. Ar kalbate ir apie lyderystę, retoriką, kaip tapti tikru lyderiu? Kiek tai svarbu?

Tai yra esminis dalykas, tai nepaprastai svarbu. Be stiprios lyderystės neįmanoma sukurti sėkmingo verslo, organizacijos ir jos išlaikyti.

Mano nuomone, finansų srityje yra trys svarbūs sėkmingos lyderystės principai. Pirmiausia, lyderis turi turėti viziją, kokia kryptimi turi judėti verslas. Antra, reikia sugebėti aiškiai išreikšti savo idėją žmonėms, kurie ieško lyderių - jei nepavyksta išreikšti ir suderinti savo idėjų su tuo, ko ieško žmonės, nepasiseks.

Trečia, reikia suvokti, kad visa tai neatsiejama nuo apdairaus ir protingo finansų planavimo. Neįmanoma verslo pakelti į kitą lygį, jei nėra šių trijų akcentų. Lyderystė yra esminis dalykas, kuris svarbus tiek versle, tiek labdaros, paramos, tiek ir politinėse, savivaldos organizacijose.

Apie lyderystę reikia kalbėti įvairiais aspektais. Simboliška, kad šiais metais Lietuvos verslo kolegija koordinuoja Europos jaunimo sostinės lyderystės platformą ir apie tai kalba studentams ir Klaipėdos jaunimui, rengia renginius (vienas iš lyderystės platformos renginių - verslumo renginys „Jaunimas - jaunimui 2021“, vyksiantis lapkričio 11-12 dienomis - aut. past.).

Ketvirtadienį vesite dirbtuves Lietuvos pedagogams - koks šių dirbtuvių turinys ir tikslas?

Daug metų pats buvau tokių dirbtuvių dalyvis. Tai padėjo man išsiugdyti tam tikrų gebėjimų, kurie leido man tobulėti kaip mokytojui, dėstytojui ir net pelnyti nemažai apdovanojimų savo universitete ir kitur. Kiekvienoje valstybėje dirbtuves pritaikau pagal vietos aktualijas, kultūrinius skirtumus, kad visa informacija būtų artima, suprantama ir aiški kiekvienam. Šiose dirbtuvėse apžvelgiu pagrindinius dalykus, kurie gali padėti sukurti efektyvų ir sėkmingą mokymą.

Vienas iš tų dalykų yra mokymosi tikslų nustatymas, kurie turėtų būti mokymosi pagrindas. Nemažai dėstytojų ateina mokyti žinodami, ką nori pasakyti, išdėsto medžiagą, semestro pabaigoje pateikia egzaminą ir atsisveikina su studentais. Tačiau neaišku, ar studentai įgijo naujų kompetencijų, pasiekė numatytus tikslus.

Kitas dalykas yra mentorystė. Sėkmingas mokytojas yra ne tas, kuris tiesiog moko, o tas, kuris yra draugiškas studentams - reikia būti mentoriumi, kuris padrąsina, įkvepia, yra pavyzdys. Jauni žmonės to ieško. Be to, yra kur kas didesnė tikimybė, kad studentai aktyviau dalyvaus paskaitose ir geriau mokysis, jei jiems patiks dėstytojas ir jie jį gerbs. Tačiau svarbu nepamiršti profesionalumo. Šių dalykų suderinimas padeda sukurti efektyvią mentorystės programą.

Trečias dalykas yra gerosios patirtys - kokie yra geriausi metodai mokyti, sukurti ryšį su studentais, kas veikia, o kas nėra efektyvu. Tai padeda sukurti visos mokymo įstaigos mokymo programą, planą, užtikrinti, kad jis atitiks standartus ir aukščiausius kokybės reikalavimus.

Visus šiuos aspektus apima nuolatinis mokymasis. Tai galima palyginti su tekančiu vandeniu - upėje vanduo yra nuolat tekantis, todėl visada yra šviežias. Jei jis nebeteka, užsistovi, pasidaro nebešvarus. Tad ir pedagogai turi nuolat patys mokytis, atnaujinti savo žinias ir gebėjimus.

Su kokiais iššūkiais, jūsų nuomone, susiduria šių dienų pedagogai?

Jų yra tikrai daug. Tačiau manau, kad yra keletas ryškesnių iššūkių, pavyzdžiui, pinigai. Mokytojai daug dirba, tačiau uždirba per mažai.

Mokytojai yra vaikų ateities architektai, bet jų atlyginimas dažniausiai neatitinka jų darbo kokybės ir skiriamo laiko bei jėgų. Dėl to nemažai žmonių, ateinančių dirbti pedagogais, nusivilia. Žinoma, šis aspektas neturėtų stabdyti žmonių, kurių pašaukimas yra mokyti, bet šis iššūkis vis tiek yra.

Kitas iššūkis yra studentų elgesys. Turime daugiau demokratijos, asmens teisių ir individualių laisvių nei kada nors anksčiau. Tai yra labai gerai, bet kartais tai gali tapti konflikto priežastimi. Būna studentų, kurie mano turintys daugiau teisių nei kiti, ir tai gali sutrukdyti vesti pamokas. Nežinau, ar tai aktualu Lietuvoje, bet Amerikoje tai yra gana dažna problema.

Dar vienas iššūkis, mano manymu, yra ištekliai. Vakarų valstybėse situacija yra gera, bet yra valstybių, kur išteklių trūksta, pavyzdžiui, nėra pakankamai kompiuterių, interneto, reikalingos programinės įrangos. Pavyzdžiui, prieš atvykdamas į Klaipėdą dirbau Afrikoje. Ten teko susidurti su tuo, kad studentams trūksta programinės įrangos ir kitų priemonių moksliniams tyrimams vykdyti. Tai neabejotinai yra iššūkis.

Svarbu ir tai, kad mokytis ateitų tam pasirengę studentai. Amerikoje turime apibūdinimą - pasirengimas studijuoti. Aukštosios mokyklos nori padidinti stojančiųjų skaičių, bet ne visi būna pasirengę studijuoti aukštosiose mokyklose ir jas sėkmingai baigti.

Turint omenyje šiuos iššūkius, kokį įspūdį susidarėte atvykęs į Lietuvos verslo kolegiją?

Atsižvelgiant į studentų skaičių, išteklių ir priemonių yra užtektinai. Tačiau finansų srities studijos reikalauja daug skaičiavimų, tam reikalingi specialūs skaičiuotuvai. Pirmąją paskaitą ne visi finansų studentai juos turėjo - palyginau juos su kariais, einančiais kariauti, bet neturinčiais ginklo (juokiasi - aut. past.). Bet tai buvo lengvai išsprendžiamas iššūkis. Kartais studentai pasilieka po paskaitų, užduoda man klausimų. Svarstau, kad galbūt jiems patinka tai, ką ir kaip dėstau, kad mano metodai veikia. Laikas parodys.

Ką jūs gaunate dėstydamas skirtinguose universitetuose, skirtingose valstybėse?

Tai pats geriausias klausimas (šypsosi - aut. past.). Vidinį pasitenkinimą. Supratau, kad didžiausias pasitenkinimas, kurį galima pajusti gyvenime, yra tada, kai matai, kad žmogui, prie kurio tobulėjimo prisidėjai, pasiseka gyvenime. Tai - mano misija. Pirmiausia aš esu ne mokytojas, o mentorius - noriu būti pavyzdys, noriu įkvėpti, padrąsinti, palaikyti.