Imigrantų daugėjant jų integracija stringa

Suprasti Klaipėdoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus augimo mastą padeda Valstybės duomenų agentūros „Vakarų ekspresui“ pateikta statistika. Ji rodo, kad 2021 metų pradžioje mieste buvo 2 tūkst. nuolatinių gyventojų, turinčių užsienio valstybės pilietybę.

Šiemet sausį tokių gyventojų skaičius jau viršijo 15,8 tūkstančio.

Tokio skirtumo ignoruoti neįmanoma, todėl vis garsiau kalbama apie užsieniečių integracijos būtinybę ir apie grėsmes - kas šalies lauks, jeigu imigrantai Lietuvoje nesiintegruos.

Legitimi rusų kalba

Diskusijas dėl dominuojančio rusų kalbos vartojimo Lietuvos visuomenėje inspiravo žinomo šalies žurnalisto Edmundo Jakilaičio įrašas „Fecebook“.

„Rusų kalbos kiekis Vilniuje jau yra nebetoleruojamas. Ši kalba yra visur“, - liepos 5-ąją paskelbė jis.

Visuomenėje šis teiginys plačiai rezonavo, o tarp reakcijų buvo ir pastebėjimų, jog padėtis Klaipėdoje - ne ką geresnė.

Nuo pat Rusijos sukelto karo pradžios lietuviai dėjo labai daug pastangų priimdami negandos iš namų išvytus ukrainiečius ir siekdami integruoti pabėgėlius, tačiau dabar šie procesai stabtelėjo, o tarp Ukrainos piliečių paplitusi rusų kalba dabar dažniau girdima viešose uostamiesčio vietose, sako Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas Jaroslavas Dvorakas.

"Mano nuomone - o ir tyrinėjimai rodo, - kad šiuo metu tie integracijos procesai šiek tiek stabtelėjo. Aš pritarčiau, kad ukrainiečiai Klaipėdoje legitimavo rusų kalbą, ji labai plačiai naudojama, yra pagrindinė bendravimo kalba.

Nepaisant to, kad buvo įkurta ukrainiečių mokykla, jie tapo išsigelbėjimu rusakalbėms mokykloms Klaipėdoje, nes nemaža dalis karo pabėgėlių vaikų mokosi jose.

Lietuvių kalbos mokymai yra nepakankami, nors ir daug pastangų dėta, daug ukrainiečių vaikų neatėjo į lietuviškas mokyklas, nes kalbos barjeras yra pakankamai didelis„, - “Vakarų ekspresui" sakė J. Dvorakas.

Jo manymu, rusų kalba paplitusi ne tik tarp ukrainiečių vaikų, bet ir suaugusiųjų.

Profesorius spėja, jog dalis ukrainiečių lietuvių kalbos neišmoko ir dėl to, kad po priverstinio išvarymo iš namų vis dar blaškosi po Europą ir neranda vietos, kur gyventi geriau.

„Reikia stengtis, kad jie išmoktų lietuvių kalbą. Aišku, mes nežinome, kas dedasi jų galvose, bet manau, kad jie tikisi sugrįžti namo“, - teigė jis.

Neišsipildę lūkesčiai

Klaipėdoje sunkiai integruojasi ne tik karo Ukrainoje pabėgėliai, bet ir iš kitų kraštų - Azijos ar Afrikos - atvykę žmonės, teigia universiteto katedros vedėjas.

"Tie patys studentai, kurie mažiau integruoti - dažniausiai jie klausia, kaip įsilieti į normalią darbo rinką, nes dabar dažniausiai dirba mažai apmokamus kurjerių darbus. Jiems kyla klausimas - mes studijuojame, norime dirbti aukštesnės kvalifikacijos darbus, tačiau susiduriame su įvairiais apribojimais.

Yra ir kalbos barjeras, darbdavys baiminasi atsakomybės, gal kiek nepasitiki. Nepasitikėjimas, kiek teko girdėti, egzistuoja, verslo bendruomenė operuoja įvairiais skaičiais dėl nusikaltimų", - sakė J. Dvorakas.

Kai kurie iš jų diskusijoje jau yra išreiškę nepasitenkinimą dėl to, kad yra laikomi pigia darbo jėga.

„Diskusijose man yra tekę girdėti iš ukrainiečių - jie sako, kad mes norime jiems gero, bet mokame minimalią algą. Žmonės, įgiję net po kelis aukštojo išsilavinimo diplomus, dirba darbus, neatitinkančius jų kvalifikacijų. 

Verslas yra verslas, naudojasi pigesne darbo jėga, visuomenė - individualizuota, dėl to tas klausimas paliktas saviplakai. Aišku, matome gerų integracijos pavyzdžių“, - pasakojo J. Dvorakas.

Dėl kalbos negavo darbo

Kovą iš Pakistano atvykęs ir Klaipėdos universitete sveikatos priežiūros vadybos magistro studijų studentas Usama Zafaras sako, kad šalis jam patinka, vaikinas po mokslų baigimo norėtų čia likti ir dirbti pagal įgytą specialybę.

„Mano lūkesčiai - užbaigti studijas ir gauti darbą pagal įgytą profesiją“, - „Vakarų ekspresui“ sakė U. Zafaras, šiuo metu Lietuvoje gyvenantis pagal studento vizą.

Kol kas jis didžiausia kliūtimi integruotis laiko kalbą - lietuviškai iki šiol išmoko tik kai kurias dažniausiai naudojamas frazes, kurių užtenka pasisveikinti ir prisistatyti. Užsienietis mano, kad būtent kalbos barjeras jam sukliudė susirasti darbą Klaipėdoje, mat jo kandidatūra kelis kartus buvo atmesta.

Dabar U. Zafaras studijų pertrauką išnaudoja dirbdamas kurjeriu maisto į namus pristatymo platformoje, o bendravimo poreikį patenkina lankydamasis „Carito“ organizuojamuose užsiėmimuose.

„Ten susitinku ir bendrauju su įvairiausiais žmonėmis“, - kalbėjo Klaipėdos „Akropolyje“ sutiktas U. Zafaras.

Maistą į namus klaipėdiečiams išvežioja ir iš Indijos atvykęs Vaibhavas Shinde, čia taip pat studijuojantis medicinos mokslus, jis irgi tikisi po studijų likti Lietuvoje.

Indas tikina, kad dabar visą laiką skiria mokslams ir darbui, laisvalaikio turi mažai, prie jokių vietos organizacijų neprisijungė, o retas atokvėpio minutėles Klaipėdoje praleidžia su draugais, tarp kurių lietuvių nėra.

„Žaidžiame futbolą, važiuojame į paplūdimį. Turiu draugų iš Indijos, Pakistano, Alžyro. Lietuvių - ne, dėl kalbos barjero“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo prieš kelis mėnesius į Klaipėdą atvykęs V. Shinde.

© LŪKESČIAI. Vaibhavas Shinde (kairėje) ir Usama Zafaras į Klaipėdą atvyko studijuoti, dabar dirba kurjeriais, bet ateityje tikisi susirasti geresnius darbus. Valdo PRYŠMANTO nuotr.

Bus getai

Profesorius J. Dvorakas mano, kad be sklandaus integracijos proceso užsieniečiai formuos savo getus, kuriuose gali išsivystyti rimtos problemos.

„Mano manymu, formuosis tam tikri getai, didės izoliacija, atsiranda nelygios galimybės žmonėms siekti karjeros, o tada jie bus nepatenkinti, o tuomet mums ir vėl gali tekti diskutuoti apie penktąją koloną ir panašiai. Tokia perspektyva visada egzistuoja“, - kalbėjo J. Dvorakas.

Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis taip pat teigia, kad užsieniečiams nepadedant integruotis gali kilti didelių problemų.

Imigrantų pas mus tikrai nemažės, ir jeigu mes, kaip visuomenė, nepadėsime jiems integruotis, manau, kad turėsime didžiulių problemų.

„Labai svarbu, kad neliktų imigrantų burbulų, nes jie yra gana pavojingi. Imigrantų pas mus tikrai nemažės, ir jeigu mes, kaip visuomenė, nepadėsime jiems integruotis, manau, kad turėsime didžiulių problemų“, - trečiadienį LRT televizijai sakė Š. Birutis.

© Kultūros ministras Šarūnas Birutis

J. Dvorakas pastebi, jog uostamiestyje tam tikros grupės užsieniečių jau buriasi į uždarus ratus.

"Žmonės iš Azijos ar Afrikos į Klaipėdą dažniausiai atvyksta studijuoti arba dirbti statybos ir logistikos įmonėse. Kalbėti apie platesnę jų integraciją nepavyksta - tie, kurie atvyksta dirbti, gyvena savo burbuluose, mes matome ir tam tikras vietas mieste, kuriose gyvenančių imigrantų koncentracija yra didesnė.

Teko girdėti, kad yra musulmonų bendruomenė Debreceno gatvėje, kuri turi savo maldos namus.

Tik tie, kurie gyvena ilgiau ir čia yra sukūrę šeimas, labiau integravosi, o tie, kurie atvyko naujai - jiems sunkiau", - kalbėjo jis.

Integracijai - milijonas

Gegužės pabaigoje Klaipėdos savivaldybėje patvirtintas planas, kuriuo tikimasi padėti mieste įsikūrusiems svetimšaliams kuo geriau integruotis vietos visuomenėje.

Projektu „Kelias į savarankiškumą: paslaugų teikimas užsienio kilmės gyventojams Klaipėdos mieste“ tikimasi padėti 895 leidimus gyventi Lietuvoje turintiems žmonėms, tam skirta beveik 1,1 mln. eurų.

Vieno iš projekto partnerių - edukacinio-kultūrinio centro „Metidė“ vadovė Jūratė Augienė „Vakarų ekspresui“ sakė, jog vien ši organizacija padės integruotis keliems šimtams žmonių, kurie į Klaipėdą atvyko iš viso pasaulio.

„Pas mus 670 žmonių, labai daug - iš trečiųjų šalių: Kazachstano, Pakistano, Indijos, dauguma - ukrainiečiai, šių karo pabėgėlių bus 250“, - sako J. Augienė.

Centras, kaip ir kiti partneriai - Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, Klaipėdos Marijos Taikos karalienės parapijos „Caritas“ ir įstaiga „Metų rievės“ - privalės užsieniečiams užtikrinti psichologų ir socialinių darbuotojų pagalbą, supažindinti juos su Lietuvos įstatymais, kultūra, gerinti jų kibernetinio saugumo, teisinio ir finansinio raštingumo žinias, mokyti lietuvių kalbos, informuoti apie įvairių institucijų teikiamas paslaugas, stiprinti jų ryšius su vietos bendruomene ir taip formuoti teigiamą vietinių požiūrį į imigrantus.

Partneriai papildomai gali organizuoti kitas veiklas, kurios galėtų skatinti užsieniečių integraciją.

„Mes pasirinkome meninę terapiją - tapyba, papuošalų gamyba, piešimas“, - sakė J. Augienė.

Didžiausi iššūkiai

"Pirmasis ir didžiausias iššūkis yra kalba, be jos labiau kvalifikuoto darbo nelabai gausi. Darbo paieška ir taip yra sunki užduotis, nes su darbdaviais sunku rasti bendrą kalbą.

Apskritai - daug klausimų kyla apie pačią šalį, jos įstatymus, įsikūrimo klausimus. Svetimoje šalyje, svetimoje terpėje atsidūrusiems žmonėms adaptuotis ir pritapti prie vietinio gyvenimo yra sudėtinga.

Yra kultūrinis šokas, yra tam tikros psichologinės problemos, su kuriomis susiduria kiekvienas žmogus, išvykęs gyventi į kitą šalį. Nesutampa lūkesčiai - ką jie tikisi rasti ir ką randa, yra ir skeptiškas mūsų visuomenės požiūris į kitų rasių ir kultūrų žmones, tam tikros nuostatos vis dar egzistuoja. O imigrantai tai jaučia", - Lietuvą gyvenimui pasirinkusių užsieniečių iššūkius vardijo J. Augienė.

Anot jos, labai paklausios yra ir psichologo paslaugos.

„Jomis labai naudojosi ukrainiečiai, nors ir gajus stereotipas, kad posovietinių valstybių gyventojai tokių specialistų pagalbos nenori“, - kalbėjo centro „Metidė“ vadovė.