Investicijos kelių priežiūrai didėja, tačiau pinigų vis dar trūksta

„Šiemet didesnį dėmesį skirsime šalies kelių priežiūrai ir labiausiai nusidėvėjusių ruožų tvarkymui. Vienas svarbiausių projektų - krašto kelių „dešiniojo rato" provėžų tvarkymo programa. Darbai vyks visoje Lietuvoje, kur kelio danga yra blogiausios būklės. 

Tokie keliai - intensyvaus eismo arterijos, kuriomis važiuoja tiek lengvieji, tiek krovininiai automobiliai, todėl jų tvarkymas būtinas. Kiekvienas sutvarkytas kelio ruožas reiškia ne tik saugesnį eismą, bet ir patogesnį susisiekimą vykstant į darbą, mokyklą ar pas gydytoją“, - sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Daugiau valstybiniams keliams

Valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai, kurią vykdo AB „Kelių priežiūra“, finansavimas, palyginti su praėjusiais metais, šiemet didėja net 15 proc. - nuo 113 mln. iki 130 mln. eurų. Didinant priežiūros darbų apimtis siekiama sutvarkyti prasčiausios techninės būklės kelius bei jų statinius ir taip pailginti jų tarnavimo laiką. Naudojant skaitmeninę defektų analizę, dėmesys bus tikslingai nukreiptas į labiausiai nusidėvėjusius ruožus.

„Prižiūrėdami kelius 2026 metais dirbsime dar tiksliau ir kryptingiau - pasitelkę skaitmenines technologijas galime greičiau nustatyti labiausiai nusidėvėjusius ruožus ir nukreipti investicijas ten, kur jų poreikis didžiausias. Mūsų tikslas paprastas, bet esminis - kiekvienas sutvarkytas kelias turi realiai pagerinti žmonių kasdienį keliavimą ir ilginti infrastruktūros tarnavimo laiką. 

Šalies mastu matome aiškų proveržį: dirbame didesniu tempu, su platesnėmis programomis ir tvaresniais sprendimais, kurie užtikrins saugesnį bei patikimesnį judėjimą visoje Lietuvoje“, - sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Vykdant „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programą ir pasitelkus pažangias technologijas, šiemet planuojama sutvarkyti beveik 2000 km kelių. Taip pat bus tvarkomi žvyrkelių pažeidimai ir atnaujinamas dėvimasis sluoksnis - daugiau nei 500 km, taisomos pralaidos, tiltų ir viadukų konstrukciniai elementai bei vandens nuvedimo sistemos.

Stiprinama sunkiasvorių automobilių kontrolė

Lietuvos transporto saugos administracijai šiemet skiriama rekordinė suma - 1,9 mln. eurų, tai beveik 7 kartus daugiau nei pernai. Lėšos bus naudojamos stiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę vykdant programą „STOP kelių gadinimui“.

„Kelių būklė priklauso ne tik nuo investicijų, bet ir nuo to, kaip jie naudojami. Didžiausią žalą daro sunkiojo transporto viršsvoris - vienas perkrautas sunkvežimis gali padaryti tiek pat žalos, kiek šimtai ar net tūkstančiai lengvųjų automobilių. Todėl griežtiname kontrolę: plėsime svėrimo vietų tinklą, didinsime patikrų skaičių, jos vyks visą parą“, - sako ministras.

Siekiant spręsti viršsvorio problemą, LTSA įsigis papildomos svėrimo įrangos ir žymiai padidins patikrinimų apimtis - jos vyks ne tik darbo valandomis, kaip iki šiol.

Pagal Vyriausybės patvirtintą KPPP finansavimo sąmatą, šiemet keliams skiriama 436,4 mln. eurų. Kartu su Valstybinio kelių fondo lėšomis (178,8 mln. eurų) bendra suma siekia 615,2 mln. eurų.

Svarbiausi Klaipėdos projektai

Klaipėdos miesto susisiekimo infrastruktūrai pagal strateginiame plane numatytas priemones 2026 metais planuojama skirti apie 16 mln. eurų. Dar beveik 8 mln. eurų numatyta darnaus judumo plano projektams įgyvendinti. Pagal šį planą šiemet turi būti pradėta tvarkyti pagrindinė miesto transporto arterija - Taikos prospektas, H. Manto gatvė.

Taigi didžiausios investicijos bus nukreiptos į pagrindines arterijas, sankryžas ir ilgai lauktus rekonstrukcijos projektus.

Tarp labai svarbių projektų - Danės gatvės rekonstrukcija nuo Laivų skersgatvio iki Artojo gatvės, kuriai šiemet planuojama skirti apie 2,3 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia apie 5 mln. eurų, o darbų pabaiga numatoma kitais metais. Tikimasi, kad pagerės susisiekimas ir sumažės Liepų gatvės apkrova.

Taip pat baigiamas reikšmingas Šilutės plento ruožo rekonstravimas (nuo Rimkų geležinkelio iki Smiltelės gatvės). Šiemet darbams numatyta apie 1,9 mln. eurų. Prie projekto prisideda Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, taip pat papildomai skirta ir 0,5 mln. eurų iš KPPP lėšų.

Tarp investicijų - ir žvyruotų gatvių kapitalinis remontas (apie 1,56 mln. eurų), taip pat Baltijos prospekto ir Šilutės plento žiedinės sankryžos rekonstrukcija (apie 1,2 mln. eurų).

Kietųjų dangų remontui numatyta 3,66 mln. eurų - tai viena didžiausių eilučių plane.

Šiemet prie uostamiesčio kelių infrastruktūros tvarkymo prisidės ir Krašto apsaugos ministerija - numatytas 1 milijonas eurų.

Tačiau Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus yra ne kartą akcentavęs, kad valstybės požiūris į Klaipėdą, kuri yra strateginis objektas dėl karinio mobilumo, yra, švelniai tariant, nepakankamas, o skiriamas finansavimas - simbolinis.

Klaipėdos rajonas: poreikis lenkia galimybes

Klaipėdos rajono savivaldybė kelių infrastruktūrai šiemet taip pat planuoja solidžias investicijas, tačiau aišku viena - net ir augantis finansavimas problemų neišsprendžia iš esmės.

Savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas sako, kad tiksli šių metų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) suma dar nėra galutinai patvirtinta, tačiau prognozės išlieka panašios kaip pernai.

„Praėjusiais metais gavome apie 3,8 mln. eurų, šiemet tikimės panašios sumos“, - teigia jis.

Kaip ir daugelyje savivaldybių, vien valstybės lėšomis neapsiribojama. Klaipėdos rajonas prie kelių finansavimo reikšmingai prisideda ir iš savo biudžeto - planuojama skirti maždaug dar tiek pat, kiek gaunama iš valstybės.

„Kelių tinklas didelis, infrastruktūros objektų daug, todėl investicijų poreikis - milžiniškas“, - pabrėžia J. Bardauskas.

Savivaldybė jau yra susidėliojusi aiškų prioritetų planą. Į jį įtraukta 70 įvairių gatvių, o dalis jų jau tvarkomos.

„Apie 26 gatves šiuo metu arba tvarkome, arba baigiame, arba dar tik projektuojame“, - vardija administracijos direktorius.

Be didesnių projektų, nemaža dalis darbų vyksta ir paprastojo remonto būdu - be sudėtingų projektavimo procedūrų.

Taip pat rajone veikia vadinamoji „50/50“ programa, kai pusę infrastruktūros įrengimo kaštų padengia gyventojai, o kitą pusę - savivaldybė.

Tarp stambesnių šių metų projektų išsiskiria keli objektai.

Sendvario seniūnijoje planuojama tvarkyti Agilos gatvę prie naujos mokyklos - tai viena svarbesnių vietos investicijų, kurios vertė siekia apie 1 mln. eurų.

© Viktoro KESMINO nuotr.

Dar ambicingesnis projektas - Ežero gatvės infrastruktūros plėtra su šaligatviu iki Rudaičių žiedo. Bendra šio projekto vertė siekia apie 8,8 mln. eurų, o savivaldybė prie jo prisideda beveik 1,5 mln. eurų.

Tuo metu prie Mazūriškių darželio planuojama tvarkyti Juodžemių gatvę - šio projekto vertė siekia apie 1,9 mln. eurų, finansuojama savivaldybės lėšomis.

Rekordinė suma keliams

Kretingos rajono keliams - rekordinės investicijos, tačiau problemų tai neišspręs. Taip sako rajono meras Antanas Kalnius, neslėpdamas - net ir gerokai didesni pinigai čia ištirptų akimirksniu.

„Ar galima būti patenkintiems finansavimu? Atsakymas paprastas - ne“, - atvirai kalba meras. Anot jo, jei rajonas gautų dvigubai ar net trigubai daugiau lėšų, jos vis tiek būtų prasmingai panaudotos - kelių būklė to reikalauja.

Vis dėlto realybė paprastesnė: pinigų trūksta visiems. „Reikia suprasti, kad ir Vyriausybė neturi neišsemiamos kišenės“, - pastebi A. Kalnius.

Nepaisant to, Kretingos rajonas prie kelių tvarkymo prisideda ir savo lėšomis. Savivaldybė kasmet skiria solidžią dalį biudžeto, o kai kuriais atvejais - beveik dvigubai daugiau nei gauna iš valstybės.

Šiemet keliams rajone suplanuota skirti apie 7,3 mln. eurų - tai didžiausia suma per visą laikotarpį.

Dalis šių pinigų keliauja ne tik į pagrindines gatves, bet ir į mažesnius, ilgus metus pamirštus kelius. Praėjusiais metais papildomai skirta apie 1,2 mln. eurų tiems keliukams, kurie nebuvo tvarkyti dar nuo sovietmečio.

Tarp svarbiausių šių metų projektų Kretingoje - ir vienas strategiškai svarbus objektas. Tai Birutės gatvės tiltas.

Tai pagrindinė miesto arterija, kuria į Kretingą patenka dalis srautų iš Klaipėdos pusės. Šiemet planuojama pradėti kapitalinę šio tilto rekonstrukciją.

Projektas jau finišo tiesiojoje, nors kurį laiką buvo įstrigęs dėl derinimų su paveldosaugos institucijomis.

Planuojami darbai - iš esmės radikalūs: bus nuimta visa esama konstrukcija, o tiltas pastatytas iš naujo, sutvarkant ir prieigas.

Svarbi detalė vairuotojams - remonto metu eismas šiuo tiltu visiškai nevyks.

„Tai sukels nepatogumų, bet rangovams bus keliama aiški užduotis - darbus atlikti kuo greičiau, per metus“, - pabrėžia A. Kalnius.

Neringoje daugiau investicijų

Šiemet Vyriausybė pritarė, kad iš KPPP Neringos savivaldybei būtų skirta 754 tūkst. eurų privažiavimo keliui nuo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė-Nida iki Žaliojo kelio 1.

Neringos meras Darius Jasaitis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šis kelias miesto reikmėms nelabai reikalingas, nes tai privažiavimas prie karinio objekto, todėl Vyriausybė ir įsipareigojo kompensuoti savivaldybei remonto darbų kaštus.

„Tačiau bendrai negalime skųstis. Šiemet jau nebesame nuskriausta savivaldybė, nes finansavimas iš valstybės biudžeto kelių priežiūrai šiemet padidintas daugiau nei keturis kartus - iki 1 milijono eurų“, - džiaugiasi D. Jasaitis.