Klaipėdoje mažos taršos zonų apmokestinti neplanuojama

Nuo kitų metų sausio pradeda galioti Alternatyvių degalų įstatymas, įpareigojantis didžiųjų miestų savivaldybes ir kurortus nustatyti mažos taršos zonas.

Tokias zonas privalo įrengti tik didmiesčiai, kurortai ir kurortinės zonos: Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga, taip pat Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos rajono Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kauno rajono Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.

Klaipėdoje tokios zonos numatytos senamiestyje ir Smiltynėje.

Pasak savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Ričardo Žemgulio, šios dvi zonos be CO2 buvo numatytos Klaipėdos miesto darnaus judumo plane.

Oro taršos ir kiti panašūs tyrimai senamiestyje ir Smiltynėje nebuvo atlikti, nes Klaipėdos savivaldybė nėra priėmusi sprendimo tokias zonas apmokestinti.

„Manytume, kad prieš žengiant tokį žingsnį būtų reikalinga gilesnė analizė dėl zonoje be CO2 veikiančių verslo įstaigų, gyventojų, pavėžėjimo paslaugą teikiančių įmonių judėjimo, lengvatų suteikimo. 

Tai rodo ir Kauno miesto pavyzdys, kai priėmus sprendimą dėl apmokestinimo buvo rengiamos papildomos tvarkos dėl paminėtų subjektų“, - į klausimą, ar artimiausiu metu šios zonos nebus apmokestintos, atsakė R. Žemgulis.

Praėjusią savaitę zonas be CO2 patvirtino ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Kauno senamiestyje mažos taršos zona buvo įvesta rugpjūtį. Už važiavimą šia zona reikia mokėti dviejų eurų rinkliavą. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, dėl rinkliavos mažos taršos zonoje pravažiuojančių automobilių sumažėjo maždaug 25 proc.

Siekiama, kad mažos taršos zonose būtų gerinama oro kokybė, gyventojai rinktųsi tvarias transporto priemones, tokias kaip paspirtukai, dviračiai, elektromobiliai, daugiau vaikščiotų pėsčiomis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder