PERDIRBIMAS. Nauja KRATC įranga klaipėdiečių maisto atliekas paverčia biomase, kuri gali būti parduota. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Maisto atliekų rūšiavimas: tikimasi klaipėdiečių sąmoningumo

(10)

Nuo balandžio Klaipėdos regione pradedamos rinkti maisto atliekos - tam skirti specialūs konteineriai prie daugiabučių ir individualių namų. Pirmieji tokio rūšiavimo bandymai rodo, kad klaipėdiečiai į tai žiūri gana atsakingai.

Klaipėdoje pradedamas maisto atliekų rūšiavimas

Daugiabučių gyventojai namuose atrinktas maisto turi mesti į rūšiavimo konteinerius rudais dangčiais, kurie, pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vadovės Romos Budrienės, jau veikia.

„Visi konteineriai jau yra atidaryti Klaipėdos mieste prie daugiabučių, taip pat beveik du tūkstančiai konteinerių išdalinta individualioms valdoms, tie, kurie neturi, gali juos gauti“, - sakė R. Budrienė.

Iš konteinerių maisto atliekos surenkamos specialia mašina ir vežamos į Dumpiuose pastatytus apdorojimo įrenginius, ten jos išimamos iš plastikinių maišelių, perrenkamos ir paverčiamos biometano gamybos žaliava, kuri parduodama perdirbėjams.

Anot R. Budrienės, dėl maisto atliekų perdirbimo iš cecho neturėtų kilti nemalonūs kvapai, nes įranga yra hermetiška, o namų kiemuose kvapai priklausys nuo to, kaip žmonės atliekas rūšiuoja.

„Galima mesti visas maisto atliekas - tiek augalinės, tiek gyvulinės kilmės, kavos tirščius, arbatos pakelius, popierinius rankšluosčius. Prašymas yra nepilti skysčių, atliekas dėti į maišelį, kuo sandariau jį užrišti - taip bus mažiau skysčių ir kvapų konteineriuose“, - pasakojo R. Budrienė.

Ji taip pat teigė, kad labiausiai tarp maisto atliekų nenorima rasti stiklo.

Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus manymu, jau 15 metų atliekas rūšiuojantys uostamiesčio gyventojai pamažu pripras ir prie dar vienos pareigos.

„Maistą sudėtinga išrūšiuoti tinkamai, bet aš kažkaip tikiuosi, kad 15 metų patirtis rūšiuojant popierių, metalą ir stiklą yra įgyta, o dabar tiesiog šalia trijų konteinerių bus ketvirtas - rudu dangčiu“, - sakė A. Vaitkus.

Jis priminė, kad nerūšiuojant atliekų namuose, tai daroma ceche, o tokia veikla kainuoja: „Nerūšiuojant atliekų jas rūšiuoti tenka čia, o tai nėra nemokama, paslauga kainuoja.“

Tiek R. Budrienė, tiek A. Vaitkus teigė, kad dėl maisto atliekų perdirbimo mokestis už šiukšlių tvarkymą neturėtų didėti.

Naujas KRATC cechas kainavo daugiau nei 3 mln. eurų, didžiąją dalį šių lėšų skyrė Europos Sąjunga.

Jame, be Klaipėdos, taip pat bus perrenkamos maisto atliekos iš Neringos ir Kretingos rajono savivaldybių, vėliau planuojama susitarti dėl atliekų priėmimo iš Klaipėdos rajono, Palangos, Skuodo.

Pagal Bendrijos reikalavimus, maisto atliekos visoje Lietuvoje privalo būti atskirai surenkamos nuo 2024 metų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad šiukšles rūšiuojantys žmonės rūšiuoja ir maisto atliekas, o problema yra tai, kad atliekos apskritai nerūšiuojamos.

„Rūšiuojantys gyventojai labai pozityviai reaguoja, bet reikia raginti ir tuos, kurie nerūšiuoja. Didžioji problema yra ne tie rūšiavimo entuziastai, o tie, kurie apskritai nerūšiuoja“, - teigė Dumpiuose antradienį apsilankęs ministras.

R. Budrienė sako, kad Klaipėdoje atliktų bandymų metu dauguma maisto buvo išrūšiuota teisingai.

„Kai darėme bandymus su maisto atliekomis, jas rinkome iš individualių namų gyventojų. Tai turime pasakyti, kad žmonės labai teisingai rūšiavo tas atliekas, bet su individualiais namais visada yra paprasčiau“, - teigė ji.

Maisto atliekos Dumpiuose paverčiami biomase, kuri gali būti panaudota energijos gamybai. R. Budrienė sako, kad ji gali būti parduota įmonėms, kurios biomasę panaudos savo tikslams, vadovės teigimu, susidomėjusių pirkėjų yra.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder