„Iš Klaipėdoje rinktų Seimo narių, baigiančių savo kadenciją Seime, vienintelė Ligita Girskienė skambino, atvykdavo į Savivaldybę ir teiraudavosi, kaip kartu spręsti miesto problemas“, - apie patirtį dirbant su Klaipėdoje praėjusioje kadencijoje išrinktais Seimo nariais rašė A. Vaitkus.
Jis akcentavo, kad kai kurie Klaipėdoje rinkti Seimo nariai net veikė prieš naujai išrinktą miesto valdžią ir politinę daugumą, o kartu ir prieš miesto gyventojus.
„Negalima tikėti tais, kurie sako, kad dabar jau dirbsiu 4 kartus daugiau. Niekas netrukdė to daryti anksčiau, per visus 4 metus būnant Seimo nariu!“ - priekaištų konservatoriams pažėrė A. Vaitkus.
Kas ką turėjo kviesti?
„Nuo savo šeimininkavimo pradžios taip ir nepasikvietėt Klaipėdoje išrinktų Seimo narių, nemezgate santykių ir bandote demonstruoti, kad viską galite padaryti vienas.
Tikiuosi, kad po rinkimų rasite viduje stiprybės dirbti drauge - kartu galima nuveikti kur kas daugiau“, - į diskusiją socialiniame tinkle įsijungė ir konservatorius Audrius Petrošius.
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros vedėjas Jaroslav Dvorak sako, kad savo pareiškimu A. Vaitkus išreiškė savo politinę poziciją partijos, kuriai pats anksčiau priklausė, kandidatei.
Tačiau, politologo asmenine nuomone, tai jis padarė todėl, kad jo buvo paprašyta.
Pasak J. Dvorak, sunku įvertinti, kokį poveikį rinkėjams darys A. Vaitkaus išreikštas palaikymas L. Girskienei.
„Rinkėjai, kurie už A. Vaitkų balsavo praėjusiuose mero rinkimuose, yra skirtingose barikadų pusėse“, - sako J. Dvorak.
Jis svarsto, kad dalis A. Vaitkaus elektorato gali palaikyti ir L. Girskienės oponentą „Nemuno aušros“ (NA) kandidatą Sergejų Mažūgą.
Pastarosios partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis nesistebi, kad A. Vaitkus parėmė Ramūno Karbauskio partijos kandidatą, ir sako, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo mero aplinka.
Tačiau šią paramą R. Žemaitaitis vadina „mirties bučiniu Ligitai Girskienei“, nes tai, kad ją kartu remia ir konservatorė Aistė Gedvilienė, tik padidina S. Mažūgos šansus.
Rinkėjų aktyvumas
Beje pastebima, kad prieš pat antrąjį Seimo rinkimų turą viešumoje aštrėjančios diskusijos gali mobilizuoti rinkėjus, kad jie eitų aktyviau balsuoti.
Juo labiau kad pirmų dviejų išankstinio balsavimo dienų duomenys rodo, jog Marių apygardos rinkėjai yra pasyviausi Lietuvoje. Antradienį ir trečiadienį iš anksto balsavo tik 1,83 proc. Marių apygardos rinkėjų.
Preliminariais duomenimis, per dvi išankstinio balsavimo dienas jau balsavo per 96 tūkst. rinkėjų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Rinkimų aktyvumas perkopė 4,5 procento.
Priminsime, kad Pajūrio apygardoje antrajame ture dalyvauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (LS-LKD) kandidatas Arūnas Valinskas ir NA kandidatė Daiva Petkevičienė.
Danės apygardoje - Audrius Petrošius (TS-LKD) ir Vidas Karolis (NA). Baltijos apygardoje - Lina Šukytė-Korsakė (NA) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Vytautas Grubliauskas.
Marių apygardoje Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Ligita Girskienė ir Sergej Mažūga (NA). Gargždų apygardoje - Alvydas Mockus (LSDP) ir Liberalų sąjūdžio kandidatas Justas Ruškys.
Fiksuoja galimus pažeidimus
Ketvirtadienį VRK pranešė, kad svarsto pradėti tyrimą dėl galimai pažeidžiamų sąžiningų ir garbingų rinkimų principų Pasaulio lietuvių apygardoje.
VRK teigimu, yra indikacijų, kad Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę ir pirmajame rinkimų ture Lietuvoje balsavę rinkėjai registruojasi balsuoti netoli Lietuvos sienos esančiose diplomatinėse atstovybėse ir papildomose balsavimo vietose taip galimai piktnaudžiaudami rinkėjo teise.
Pasaulio lietuvių apygardoje antrajame ture varžosi Laisvės partijos kandidatė Aušrinė Armonaitė ir Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą