„Vis stipresnės audros, Baltijos jūros vandens lygio svyravimai, laivybos kanale sparčiai besikaupiančios sąnašos – visa tai jau po kelių dešimtmečių grasins komplikuoti uosto darbą nuo laivybos iki krovos ir kitų procesų. Tai nepalikdama abejonių atskleidė klimato kaitos rizikų analizė.
Ši atsakingai ir profesionaliai atlikta analizė ir iš jos išaugsianti strategija nėra tik deklaratyvus dokumentas, ji atvėrė galimybes pasirengti būsimiems iššūkiams ir reikšmingai sustiprinti visai Lietuvai svarbaus Klaipėdos uosto atsparumą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Klimato kaitos analizė atlikta remiantis daugiamečiais hidrometeorologiniais duomenimis, poveikio aplinkai vertinimo ataskaitomis ir kita moksline, faktine ir ekspertine informacija. Gerosios praktikos pavyzdžiu tarp kelių dešimčių projekto dalyvių iš visos Europos pripažinta analizė buvo pristatyta neseniai Budapešte įvykusiame projekto baigiamajame susitikime.
Analizės duomenimis, didžiausiomis grėsmėmis ateityje Klaipėdos uostui įvardijamos vis stiprėjančios audros, didėjantis bangavimas ir kylantis jūros lygis gali trikdyti laivybą. Blogiausio scenarijaus atveju iki 2070-ųjų tokių dienų, kai dėl sudėtingų oro sąlygų prireikia riboti laivybą, per metus būtų net apie 150.
Palyginimui, praėjusiais metais buvo 61 diena, kai dėl oro sąlygų teko riboti laivybą. Analizėje skiriama dėmesio ir aktyvesnei sąnašų kaupimosi grėsmei. Seklesnis laivybos kanalas ribotų galimybes Klaipėdos uoste priimti didžiausius laivus bei reikštų papildomas išlaidas gilinimo darbams.
Dėl klimato kaitos reikšmingai sutrikdytas didžiausio šalies transporto ir logistikos mazgo darbas lemtų ir neigiamus padarinius visai valstybei. Klaipėdos uosto direkcija, identifikavusi galimas grėsmes, šiame etape nesustos – atsižvelgiant į rizikų vertinimą pradedama rengti Klaipėdos uosto prisitaikymo prie klimato kaitos strategija, apimanti 2027–2050 m. laikotarpį ir pirmojo ciklo – Klaipėdos uosto prisitaikymo prie klimato kaitos – 2027–2030 m. veiksmų planą. Strategija bus integruota į Klaipėdos uosto vystymo ir planavimo dokumentus ir taps vienu iš kriterijų planuojant investicijas į uosto infrastruktūrą.
Klaipėdos uostas kartu su partneriais buvo vienas pirmųjų tarp 40 regionų Europoje, 2024-aisiais atrinktų dalyvauti ES finansuojamame projekte „Pathways2Resilience“. Iš viso projekte, skirtame stiprinti regionų atsparumą klimato kaitos pokyčiams ir spartinti prisitaikymą prie naujų aplinkos sąlygų, dalyvauti siekė 164 pareiškėjai.
Klaipėdos uosto direkcija projekte dalyvavo drauge su partneriais: asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir UAB „MC Baltics“. Bendram šių partnerių darbui buvo skirtas 210 tūkst. eurų siekiantis ES finansavimas.
Rengiant strategiją darbiniuose susitikimuose aktyviai dalyvavo LR susisiekimo ministerijos, LR aplinkos ministerijos, Hidrometeorologijos tarnybos, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių, Kuršių nerijos nacionalinio parko, Klaipėdos universiteto, Gamtos tyrimų centro ir kitų įstaigų bei organizacijų atstovai.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą