Klausos dienos iniciatyva sulaukė milžiniško klaipėdiečių susidomėjimo

Per vieną dieną daugiau nei 300 žmonių pasitikrino klausą, o trečdaliui jų rekomenduotos tolimesnės konsultacijos ir išsamesni tyrimai.

Prie renginio aktyviai prisidėjo ir KU mokslininkai bei specialistai, pristatę vestibuliarinio aparato simuliatorių ir edukacines veiklas. 

„Vestibulinis aparatas yra vidinės ausies dalis, kuri kartu su klausos sistema dalijasi struktūromis ir nervinėmis jungtimis. Jis atsakingas už pusiausvyros ir erdvės suvokimo funkcijas, o klausa – už garsų suvokimą, jie veikia tandemu, kad užtikrintų koordinuotą organizmo reakciją į aplinkos dirgiklius. 

Atliekant posturografiją ir matuojant pusiausvyrą buvo galima įvertinti sutrikimus ir rekomenduoti reabilitaciją“, – sakė KU lektorius, kineziterapeutas Viktoras Simanavičius.

Medikai ragina tikrintis klausą: pirmieji sutrikimų požymiai dažnai nepastebimi

Nemokamos klausos patikros, gydytojų konsultacijos ir interaktyvios patirtys traukė žmonių srautus – nuo jaunų šeimų iki senjorų. 

Daugelis dalyvių pripažino iki šiol nesusimąstę, kad klausa gali silpti nepastebimai, kai kurie ausis tikrinosi pirmąkart. 

Iš daugiau nei 300 patikrintų klaipėdiečių trečdaliui nustatyti klausos pakitimai ar kiti sutrikimai. KUL medikai juos iškart užregistravo tęstinėms ambulatorinėms konsultacijoms detalesniam ištyrimui ligoninėje. 

3 asmenys iš karto nukreipti į skubios pagalbos skyrių dėl ausyse rastų svetimkūnių – vatos ir česnako skiltelių.

Profilaktiniai klausos tyrimai ypač rekomenduojami vyresnio amžiaus žmonėms, nes su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas yra viena dažniausių sensorinių funkcijų blogėjimo priežasčių. 

Taip pat tikrintis verta asmenims, sergantiems arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ar kitomis endokrininėmis ligomis, kurios gali turėti įtakos vidinės ausies kraujotakai ir nervų funkcijai. 

Didesnę riziką patiria ir tie, kurie dažnai klausosi muzikos per ausines, dirba triukšmingoje aplinkoje ar jaučia tokius simptomus kaip spengimas ausyse, ausų užgulimas ar galvos svaigimas. 

KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas V. Bernotas primena, kad pirmieji klausos sutrikimo požymiai dažnai būna subtilūs ir iš pradžių gali atrodyti nereikšmingi. 

Tai gali būti sunkiau suprantama kalba triukšmingoje aplinkoje, dažnesnis prašymas pakartoti pasakytą informaciją, nuolat didinamas televizoriaus ar telefono garsas, taip pat spengimas ausyse. 

„Tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Ankstyvas kreipimasis į specialistus leidžia laiku nustatyti problemą ir parinkti tinkamiausią gydymą ar klausos reabilitacijos priemones“, – pabrėžia klinikos vadovas.

KU – aktyvus visuomenės sveikatos partneris

Pasak KU, tokios iniciatyvos leidžia universitetui prisidėti prie visuomenės sveikatos stiprinimo, skleisti mokslo žinias ir didinti gyventojų sąmoningumą apie ankstyvos diagnostikos svarbą. „Universitetas turi ne tik kurti ir skleisti žinias, bet ir būti aktyvus visuomenės sveikatos partneris. 

Tokios iniciatyvos leidžia mokslą ir ekspertines žinias priartinti prie žmonių kasdienybės, o kartu primena, kad prevencija ir ankstyva diagnostika yra labai svarbūs aspektai kiekvieno žmogaus teigiamai gyvenimo kokybei“, – sako Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

„Klausos dienos“ renginys parodė, kad gyventojams svarbios lengvai prieinamos prevencinės patikros ir aiški informacija apie sveikatą. Atsižvelgiant į didelį susidomėjimą, planuojama šį renginį organizuoti kasmet.