Krevetėms auginti mokslininkai bando panaudoti geoterminio vandens išteklius

Tai aktualu vystant jūrinio vandens akvakultūrą Baltijos jūros regione, kadangi čia steigti natūralius ūkius yra itin sudėtinga, o dirbtinį jūrinį vandenį gaminant industriniu būdu smarkiai išauga gamybos kaštai.  

Apie eksperimento tikslus pasakoja Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas dr. Nerijus Nika: „Vakarų Lietuvos geoterminiai resursai yra smarkiai mineralizuoti, jų sudėtis labai artima jūros sudėčiai, todėl tai potencialiai gali tapti puikiu druskos šaltiniu vystant sūriavandenę akvakultūrą Baltijos jūros regione.

Tai itin aktualu iš verslo vystymo perspektyvos, nes sūriavandenė akvakultūra turi didesnę pridėtinę vertę. Testavimams pasiteisinus, geoterminio vandens naudojimas leistų sukurti didelį regioninį konkurencinį pranašumą. “  

Šiuo metu vykdomas eksperimentas yra viena iš „TETRAS“ projekto veiklų. Projektas skirtas inovatyvios akvakultūros ir kitų industrijų simbiozei kurti, siekiant tvariau panaudoti vandens ir kitus išteklius bei identifikuoti naujas verslo nišas.

Pagrindiniai projekto partneriai Lietuvoje: Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, Klaipėdos universitetas bei AB Akola group (buvusi AB „Linas Agro Group“). 

Pasak AB Akola group verslo plėtros direktoriaus Arūno Zubo, siekdama inovatyvumo ir tvarumo maisto gamyboje, įmonė dalyvauja įvairiose iniciatyvose. „Į „TETRAS“ projektą mus pakvietė Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, seniai tyrinėjantis recirkuliacinių akvakultūrų sistemų (angl. RAS) naudojimą.

Siekiame atlikti didelės apimties krevečių auginimo verslo Europoje galimybių studiją, ją atlikę turėsime planą ir galėsime priimti sprendimą, ar verta į tai investuoti,”– sakė A. Zubas. 

Šviežios krevetės vis dar laikomos prabangos preke, jų kilogramo kaina siekia net 100 eurų, tačiau, ekspertų nuomone, naudojant tinkamas technologijas, krevetės ateityje galėtų tapti vienu prieinamiausių ir tvariausių baltymų šaltinių.

Geoterminis vanduo, kuris yra sekliausias Vakarų Lietuvoje lyginant su kitais šalies regionais, yra natūralus, pakankamai lengvai pasiekiamas resursas, kuris leistų pašildyti vandenį iki krevečių auginimui tinkamos temperatūros bei jį sūrinti, taip mažinant išlaidas.