Klaipėdoje būtina sudaryti sąlygas, kurios pritrauktų daugiau aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų, skatinti investicijas, plėsti paslaugas, gerinti susisiekimą oro ir sausumos keliais, kad miestą iš įvairių taškų būtų galima pasiekti greičiau.
Kai kuriuos tikslus galima pasiekti susivienijus vietos bendruomenei, tačiau reikia ir valstybės pagalbos ne tik finansais, bet ir biurokratijos mažinimu, teigė į diskusiją pakviesti Klaipėdos savivaldybės, uosto, ir verslo atstovai.
Reikės keistis
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, jog miesto ekonomika pastaruosius metus augo labai sparčiai - tai geriausiai įrodo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas.
„Klaipėdoje su ekonomika, bent jau šiai dienai, yra visai neblogai. Pavyzdžiui, lyginant 2020 metus su 2024 metais gyventojų pajamų mokestis yra išaugęs dvigubai. Tai rodo, kad mūsų miestas eina teisingu keliu“, - diskusijos metu sakė A. Vaitkus.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo įmonės vadovas Eimantas Kiudulas teigia, kad mieste per artimiausius dešimtmečius turėtų pramonę vis dažniau keisti inovatyvesnis verslas.
„Klaipėdą turės “traukti„ daugiau inovatyvesnės įmonės, ne vien tik gamybinės, o jeigu gamybinės - tai jose dirbs žmonių ar dirbtinio intelekto valdomi robotai“, - sakė jis.
E. Kiudulo teigimu, dėl šio tikslo būtina kurti ekosistemą, kuri padėtų dirbti inovacijų specialistams, startuoliams - tai pritrauktų specializuotas investicijas bei jaunus profesionalus ne tik iš aplinkinių regionų, bet ir tolimesnių šalių.
"Sekantis žingsnis, kurį reikės žengti Klaipėdai, yra ekosistemos kūrimas (...) Turi ateiti naujos įmonės, nauji verslai. Norime prisikviesti ne tik žmones iš aplinkinių regionų, bet ir iš Amsterdamo - kad jie čia gyventų.
Tai vienas iš sudėtingiausių uždavinių, kadangi tokie žmonės turi labai daug pasirinkimų", - diskusijoje kalbėjo E. Kiudulas.
Anksčiau ne kartą viešai svarstyta, jog būtent tokių žmonių pritraukimui dažnai trukdo aukščiausius standartus atitinkančių biurų trūkumas.
„Memelio miesto“ projektą įgyvendinančios įmonės „Stemma group“ atstovas Nerijus Tilindis diskusijoje sakė, kad nauji kvartalo pastatai tokią galimybę sukurs.
"Pirmasis biurų pastatas ir gimė iš tokios idėjos - kaip pritraukti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojos, kurie jau pripratę prie tam tikrų standartų ir ko Klaipėdoje nebuvo. Pirmasis pastatas bus vienintelis mieste, turintis BREEAM sertifikatą (...) Kai kurios įmonės nesirenka pastatų, kurios tokio sertifikato neturi.
Mūsų kryptis ir yra toliau statyti tokius biurus, tas pats - ir su gyvenamaisiais būstais", - teigė N. Tilindis.
Pasak jo, „Memelio miesto“ vizijoje yra siekis keisti Klaipėdą taip, kad ji neatrodytų kaip pramoninis miestas: „Dabar miestas, žiūrint iš Vilniaus pusės, atrodo daugiau pramoninis miestas. Norisi, kad Klaipėda būtų gera gyventi ir dirbti. Mes savo mažoje dalyje tą ir bandome kurti, pritraukti jaunus žmones iš kitų Lietuvos miestų.“
Vanduo, vanduo, vanduo
Diskutuojant apie tai, kaip Klaipėda galėtų atrodyti po kelių dešimtmečių, diskusijos „Kur link juda Klaipėdos ekonomika“ dalyviai pabrėžė gyventojų ir vandens kaimynystę.
Meras A. Vaitkus sako įsivaizduojantis, jog per artimiausius 20-30 metų daug daugiau žmonių apsigyvens Danės pakrantėje nuo pat jos žiočių iki tilto kelyje į Palangą.
"Pakrantės sutvarkymą matome kaip pramogų, rekreacinę ir gyvenamąją zoną - jokiu būdu ne pramoninę. Tai yra taip pat didžiulė ambicija ir aš manau, kad galbūt tam neprireiks 25 ar 30 metų.
Kad žmogus mieste gyventų oriai ir laimingai, pats miestas turi atrodyti kitaip ir mes tuos pokyčius jau pradėjome daryti", - diskusijos metu kalbėjo A. Vaitkus.
Miesto Tarybos narė, verslininkė ir Klaipėdos viešbučių bei restoranų asociacijos narė Aušra Pacevičiūtė atkreipė dėmesį į turizmo tendencijas, rodančias, jog žmones traukia miestai, kuriuose yra gera prieiga prie vandens.
„Norisi, kad būtų atviras miestas su gerai išvystyta vandens infrastruktūra, žmonėms palankiomis prieigomis (...) Matau, kad mes galime būti panašūs į Budapeštą, Prahą, Amsterdamą, Kopenhagą tiek vandens infrastruktūros išdėstymu“, - diskusijoje kalbėjo A. Pacevičiūtė.
E. Kiudulo vertinimu, besivystančioje Klaipėdoje, be kita ko, galėtų būti daugiau prieigų prie marių bei statoma daugiau daugiaaukščių namų, iš kurių atsivertų vaizdas į horizontą.
„Klaipėda yra vienintelis miestas, iš kurio aiškiai matyti horizontas, o kuo iš aukščiau žiūri, tuo horizontas tolesnis. Pirma juosta su aukštuminiais pastatais galėtų dar labiau prasiplėsti“, - kalbėjo jis.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas ateityje mieste irgi norėtų matyti daugiau daugiaaukščių namų, neprieštarautų, jog daugėtų prieigų žmonėms prie marių, tačiau jos neturėtų būti daromos valstybei ir miestui didžiulę naudą teikiančio uosto sąskaita.
"Matyt, tai būtų uosto sąskaita, bet vieningumo nėra. Prašome prieigų prie marių, bet aš negirdėjau kitų kelių - gal reikia laidavimo, kad mes turėtume kitas teritorijas? Nemačiau pasisakančių už pietinį uostą, už išorinį uostą.
Tokiu atveju einame nelabai geru keliu siekdami sunaikinti tai, ką turime, kas mums reikalinga neplėsdami kito. Čia turėtų būti vienybė, su vienybe būtų ir rezultatas", - diskusijos metu sakė A. Latakas.
Jo manymu, svarstant Klaipėdos vizijas galima vertinti ir tai, kaip miestą ateityje nori matyti dabartinis jaunimas.
„Manau, kad jie tikrai norėtų matyti Klaipėdą kaip turizmo miestą, inovacijų, investicijų, mokslo miestą, kuriame gali įgyti išsilavinimą, niekur neišvažiuojant čia įsidarbinti ir esant daugybei žmonių turėti mieste šurmulį, tada niekas negalvotų, kad reikia važiuoti linksmintis į Vilnių ar dar kažkur“, - teigė uosto vadovas.
Visos diskusijos vaizdo įrašą galima peržiūrėti „Vakarų ekspreso“ kanale „Youtube“.
Už vienybę
Klaipėdos LEZ valdymo įmonės vadovas taip pat pabrėžė vieningo darbo svarbą bei tai, kad miesto rinkodara turėtų būti kur kas intensyvesnė.
„Čia neišeis kažkam vienam atskirai padaryti, tai yra bendras darbas. Ir Klaipėda turi dvigubai-trigubai intensyviau save “pardavinėti„ norint kad žinia, ką mes kviečiame ir dėl ko kviečiame, sklistų taip, kaip norime mes“, - kalbėjo E. Kiudulas.
Jam pritarė rinkodaros srityje taip pat dirbanti A. Pacevičiūtė.
"Tikrai manau, kad bendra strategija, bendras planas tarp verslo ir visuomeninių organizacijų ir valdžios institucijų - kaip įveiklinti identitetą, integruoti mūsų visų komunikaciją, kad būtume matomi.
Nes dabar daugelis turistų renkasi apsistoti 2-3 dienas Palangoje, Nidoje, o Klaipėda tampa tari pravažiuojamas miestas", - kalbėjo ji.
„Stemma group“ atstovas N. Tilindis sako - kai nėra bendros kalbos apie idėją, ji gali žlugti.
„Reikėtų geriau tai sakyti (...) Jeigu bent vienas ar keli nežino bendros idėjos, tai ta idėja gali žlugti. Būtų noras ir palinkėjimas daugiau viešinimo bendrų tikslų, kaip miestą pakeltume į aukštesnį lygį“, - sakė jis.
Iki Klaipėdos - ilgai
Diskusijos dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būtina gerinti Klaipėdos pasiekiamumą įvairiomis transporto rūšimis, nes dabar kelionė į ją atima per daug laiko.
Meras A. Vaitkus pastebėjo, kad laikas dabar - labai svarbus.
„Didelė bėda pasiekiamumas - pripažįstu. Niekas seniai pasaulyje neskaičiuoja kilometrais. Visi skaičiuoja valandas“, - sakė jis.
Pasak miesto vadovo, šį iššūkį turėtų spręsti ne viena Klaipėda ir žada įvairias galimybes aptarti su Susisiekimo ministerija ir kitomis centrinės valdžios institucijomis.
„Palangos oro uostas džiaugiasi savo augimo rezultatais, bet kodėl Klaipėda ir kiti šio regiono miestai turi savais pinigais pritraukti skrydžius, kai mokame didžiulius pinigus į šalies biudžetą?“ - klausė A. Vaitkus.
E. Kiudulas sako, keliones pagreitinti įmanoma.
„Jeigu mes į Kopenhagą galime nuskristi per valandą, tai ir Vilnių reikėtų pasiekti per pusantros, o ne per tris valandas (...) greitai, patogiai, nebūtinai savo automobiliu. Sakyčiau, po dešimt metų jau neturėtume apskritai mieste naudoti nuosavų autombilių“, - sakė jis.
N. Tilindis taip pat teigia, kad geresnis pasiekiamumas būtų naudingas Klaipėdai.
„Pritariu ir įsivaizduoju, kad pasiekiamumas tiek iš Palangos, tiek iš Šilutės, tiek iš Vilniaus ar Kauno galėtų būti žymiai greitesnis, kad žmonės galėtų naudotis Klaipėdos privalumais“, - sakė N. Tilindis.
Reikia SPA
A. Pacevičiūtės manymu, norint dar labiau išnaudoti Klaipėdos potencialą, būtina plėsti paslaugų sektorių. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti pėsčiųjų gatvė.
„Kodėl nepadarius pėsčiųjų promenados uždarius gatvę ar panaikinus tam tikrą parkingą? Tai tarsi ir nėra lengvas procesas verslams, nes reikėtų pritapti, adaptuotis, bet po 2-3 metų mes galbūt matytume Laisvės alėjos pavyzdį, atviresnes miesto erdves“, - kalbėjo ji.
A. Vaitkus replikavo jog tokia gatvė netrukus atsiras tarp Pilies tilto ir Šiaurinio rago, kuriame projektuojama promenada.
Meras taip pat pastebėjo, jog Klaipėdoje visiškai nėra gerų SPA paslaugų.
„Mes per 35 metus neturime gero SPA. Neturime pasaulinių prekės ženklų, su vienu tokiu dabar vyksta derybos dėl naujo viešbučių komplekso statybų, galbūt su geriausiu - kaip jie įvardijo - SPA Baltijos šalyse“, - sakė A. Vaitkus.
„Memelio miestą“ statančios bendrovės „Stemma group“ atstovas N. Tilindis patvirtino, jog būsimame kvartale numatytas viešbutis iš pasaulinių tinklų.
„Teritorijoje yra numatytas ir viešbučio pastatas, tebevyksta derybos su žinomais tinklais, ieškome investuotojų, kas prisidėtų“, - sakė N. Tilindis.
Diskusijos dalyviai taip pat sutarė, kad Klaipėdai vystytis padėtų panaikintos biurokratijos kliūtys, bendra valstybės politika, be to, miesto ateitį gali lemti ir geopolitiniai įvykiai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą