Kvapų Bermudų trikampyje skęsta valdininkų pažadai

Antradienį Klaipėdos savivaldybės posėdžių salėje vykusiame pasitarime daugiausia dėmesio buvo skiriama šalia Klaipėdos esantiems Dumpiams, kurie dėl taršių įmonių koncentracijos vienoje teritorijoje jau paminti smarvės Bermudų trikampiu.

Pasitarimo dalyviai pasiskirstė į dvi stovyklas. Vieni tikino, kad jau daugiau nei dešimtmetį gyventojai girdi tuos pačius pažadus iš valdininkų ir įmonių atstovų, tačiau praktiškai situacija negerėja. Tačiau kontroliuojančių institucijų atstovai rodo ataskaitas, kad padėtis dėl smarvės Klaipėdoje gerėja ir skundų sulaukiama mažiau.

Pats ministras S. Gentvilas pripažino, kad susitikimą ir inicijavo būtent gyventojų skundai.

Šiemet gyventojai skundėsi dėl nemalonių kvapų iš bendrovių „Branda LT“, „Klaipėdos vanduo“, tirti nemalonūs kvapai, sklindantys iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC).

„Vykdomi patikrinimai parodė, kad įmonės gali sumažinti šių kvapų koncentraciją, todėl verslo atstovus kviečiu labiau įsiklausyti į žmonių nusiskundimus ir taikyti efektyvias priemones kvapų suvaldymui. To nepadarius įmonėms bus taikomos sankcijos“, - teigė S. Gentvilas.

Ministras „Vakarų ekspresui“ patvirtino, jog įmonės palaipsniui turės persitvarkyti, kad kvapai dėl jų veiklos nebūtų juntami gyvenamosiose vietovėse - kvapų normą sumažinti iki nejuntamos žmogaus uoslei vertės. Jis išskyrė ir komposto bendrovę „Branda LT“, žadėdamas jau nuo kitų metų neleisti vykdyti veiklos laikinuose angaruose.

Tačiau neaišku, kaip ministras tai užtikrins, nes panašu, kad teisės aktuose nėra tiksliai reglamentuota, ar organinės kilmės atliekos turėtų būti pūdomos stacionariuose pastatuose su filtravimo ir ventiliavimo sistemomis, ar tiesiog pakanka komposto gamybos aikšteles uždengti tentinėmis konstrukcijomis.

Nors S. Gentvilas žada, kad jau nuo kitų metų „Branda LT“ negalės dirbti naudodama „palapines“.

Pačios „Branda LT“ vadovas Evaldas Stakė sako, kad komposto brandinimo vieta iki šiol nėra uždengta. Tam ketinama statyti lengvų konstrukcijų pastatą, kuriam nereikia rengti techninio projekto.

Ir tikrai „Branda LT“ neplanuoja statyti stacionarių pastatų.

Kvapo vienetai

Visgi akivaizdu, kad kovoti su kvapais Lietuvoje trukdo tai, jog teisės aktai, reglamentuojantys kvapus, nėra pakankamai griežti.

Šiuo metu teisės aktuose įteisinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore - 8 europiniai kvapo vienetai, o nuo 2026 metų - 5 europiniai kvapo vienetai.

Ministras S. Gentvilas sako, kad planuose yra kvapo normas mažinti iki 2-3 europinių kvapo vienetų - neva tokio kvapo žmogaus uoslė beveik nejaučia.

Tačiau kad tokie reikalavimai būtų įgyvendinti, turi būti skiriamas pereinamasis laikotarpis, todėl praktiškai vargu ar tai bus įgyvendinta iki 2030 metų.

Anot ministro, tikslas yra, kad kvapai nesklistų už įmonių teritorijų ribos.

Tačiau „Vakarų ekspreso“ šaltinis teigė, kad nėra visiškai realu užtikrinti, kad kvapai nesklistų į aplinką, arba tam reikalingos nepamatuotai didelės investicijos. Be to, praktiškai ir 1 kvapo vieneto smarvę žmogaus uoslė jaučia.

Situacija gerėja

Anot Aplinkos ministerijos, vadinamojo Bermudų trikampio įmonėse pernai kvapų koncentracija mažėjo. „Branda LT“ teritorijoje 2022 metais kvapo koncentracija siekė nuo 8 iki 201 europinio kvapo vieneto, o 2023 metais - iki 8 europinių kvapo vienetų.

Įmonėje „Klaipėdos vanduo“ - atitinkamai nuo 8 iki 1012 ir nuo 8 iki 38 europinių kvapo vienetų, o Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre - nuo 8 iki 50 ir nuo 8 iki 23 europinių kvapo vienetų.

Pasak AB „Klaipėdos vanduo“ vadovo Benito Joniko, įmonės skleidžiamas kvapas jau dabar praktiškai neviršija 5 kvapo vienetų. Taip pat baigiamas įgyvendinti dar vienas investicinis projektas. Bus uždengta dalis technologinių įrenginių, o tai dar labiau sumažins smarvės plitimą.

Skundai padeda

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktorius Vaidotas Gruodys pabrėžė, jog, reaguojant į gyventojų skundus, nemalonių kvapų intensyvumas sumažėjo.

Anot jo, šiuo metu atliekami įmonių „Branda LT“, „Klaipėdos vanduo“ ir KRATC oro taršos matavimai.

Kontroliuojančios institucijos viešai deklaruoja, kad į gyventojų skundus reaguoja visada, ir net teigia, kad pasirengusios įmones kontroliuoti savaitgaliais ir naktimis.

Tačiau „Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad praktiškai NVSC taiko skundų pateikimo tvarką, kai skundai, nepasirašyti elektroniniu parašu arba pateikti ne per Elektroninius valdžios vartus, gali būti net nenagrinėjami.

Pats V. Gruodis tikina, kad į visus skundus reaguoja rimtai, o tvarka reikalinga tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimų, kai pateikiami melagingi skundai.

Politikavimas

„Nieko naujo neišgirdome. Aš tą susitikimą vertinu kaip priešrinkiminį pasirodymą. Nepastebėjau, kad ministrą problema jaudina nuoširdžiai“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Seimo narė Ligita Girskienė.

Ji pastebėjo, kad per tą dešimtmetį, kai ji aktyviai gvildena smarvės Klaipėdoje problemą, teigiamų poslinkių matosi KRATC ir bendrovėje „Klaipėdos vanduo“. O „Branda LT“ ir „Grigeo“, jos manymu, iki šiol tik imituoja kovą su smarve.

S. Gentvilas pasipiktino, kad „Grigeo Klaipėda“ susitikimui nebuvo pasiruošusi ir į iškylančius klausimus žadėjo atsakyti tik raštu.

S. Gentvilas kaip gerą pavyzdį aplinkosaugos ir smarvės suvaldymo srityje išskyrė Klaipėdos uostą ir jame veikiančias įmones, kurios rodo pavyzdį, kad investuojant smarvės problemą galima spręsti.

L. Girskienė sako, kad bendraujant su nuo smarvės kenčiančiais žmonėmis, šie tikina esą pasirengę per mėnesį mokėti 1-3 eurus daugiau už komunalines paslaugas.

Tačiau, „Vakarų ekspreso“ duomenimis, visiškai užkardyti smarvės plitimą vien „Klaipėdos vandeniui“ reikalingos tokios investicijos, kurios vandenį uostamiestyje pabrangintų mažiausiai 30 procentų.

Apibendrinat aiškėja, kad jau dešimtmetį nuo smarvės kenčiančioje Klaipėdoje statistiškai reikalai gerėja. Tačiau tikėtis, kad smarvė išnyks visiškai - pagrindo nėra. Realiausia yra pasiekti ribą, kad smarvė optimaliai sumažėtų tiek, kad tai nebūtų nepakeliama finansinė našta nei įmonėms, nei gyventojams.

O paskatinimo turėtų sulaukti tos įmonės, kurios yra socialiai atsakingos, nežiūri formaliai - kad tik atitiktų reikalavimus ir nepažeistų galiojančių smarvės normų, bet ir rūpinasi jas supančios bendruomenės interesais.