Ministerijos eksperimentas sumažino stojančiųjų į profesines mokyklas skaičių

(3)

Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras šiemet nesurinko jūreivių ir metalo konstrukcijų montuotojų grupių. Apie tai, kodėl taip nutiko, kokios įtakos turėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos eksperimentas pridėti po 10 taškų prie absolventų egzaminų ir kitas aktualijas kalbamės su šio centro direktoriumi Egidijumi Skarbaliumi.

Ar moksleivių priėmimas šiemet patenkino jūsų lūkesčius?

Šiemet moksleivių priėmimas buvo geresnis nei 2023 metais, bet prastesnis nei pernai. Vis dėlto tikimės, kad, kai turėsime galutinius stojimo rezultatus, bus pasiektas 2024 metų lygis.

Kaip manote, kodėl šiemet moksleivių į mokymo centrą stojo mažiau nei pernai?

Įtakos turėjo tai, kad abiturientams prie egzaminų rezultatų buvo pridedama po 10 taškų. Noras išgelbėti matematikos egzaminą. Bet šiuo atveju norėčiau apginti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Kiek man teko kalbėti su matematikos mokytojais, visi sutinka su tuo, kad mažiausiai dvi matematikos egzamino užduotys buvo ne mokyklos, o olimpiados lygio. Jos buvo per sudėtingos net ir tiems, kurie mokėsi dešimtukais.

Nesuprantama, kas ten toje Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) yra, kas ten taip nemyli vaikų. Bet tai atskira tema. Nors, ko gero, tai ne NŠA, o viešųjų pirkimų problema. Kadangi privalu pirkti ekspertų paslaugas, tie, kurie pasiūlo mažiausią kainą, ateina ruošti užduočių mūsų vaikams.

Jūreivių specialybė nėra pati populiariausia ir jai taikyti vienodus kriterijus kaip ir grožio specialistams negalima.

Kokiu būdu jums turėjo įtakos moksleivių egzaminų rezultatai?

Šiemet daug daugiau abiturientų stojo į kolegijas, į aukštąsias mokyklas, į universitetus. Pas juos ažiotažas buvo gerokai didesnis, o profesinėse mokyklose stojimo rezultatai prastesni nei ankstesniais metais.

Kodėl jūs darote tokią prielaidą?

Pirmojo stojimo metu mes turėjome mokinių, pageidaujančių pas mus mokytis, pateikusių mums prašymus. Bet kai atėjo laikas pasirašyti sutartis, jie neatvyko. Mano kolegos - pavaduotoja ugdymui, Profesinio skyriaus vedėja skambino jiems. Atsakymas buvo toks: dėkojame, atsiprašome, mes įstojome į aukštąją.

Ar daug tokių stojančiųjų buvo?

Tikrai ne vienas. Vien tik pas mus jų buvo kur kas daugiau nei dešimt. Žinoma, kiekvienais metais būna, kad sutarties neateina pasirašyti vienas kitas moksleivis, kuris įstoja į kitą profesinę mokyklą. Būna, kad nusprendžia nesimokyti, o eiti tarnauti į kariuomenę. 

Buvo šiemet ir pora kuriozinių atvejų. Jaunuoliai įstojo pas mums mokytis, o mamos skambino ir prašė juos išbraukti iš sąrašų, nes jos neleisiančios savo vaikams mokytis profesinėje mokykloje.

Bet kodėl?

Dar tebėra senas stereotipinis požiūris į profesinį ugdymą. Tai pasekmė to, kad kai kurie aukšti pareigūnai neatsargiai užsimena apie profesines mokyklas. Pats esu ne kartą susidūręs su tuo kalbėdamasis su mamomis, močiutėmis. 

Jos sako: tu, vaikeli, geriau jau eik į prastesnį darbą, mažiau apmokamą, bet kad būtum šiltai. Likęs toks stereotipas, kad inžinerinių specialybių atstovai būna sušalę, murzini. Toks mąstymas buvo prieš 30-40 metų.

O šiais laikais ir darbo sauga, ir aplinka yra kur kas griežčiau reglamentuotos, ir tokių dalykų, kurie buvo sovietiniais metais, seniai nebėra. Visos gamybinės patalpos yra šildomos, turimi specialūs darbo drabužiai, darbo priemonės ir t. t. 

Mamas aš suprantu, jos nori vaikams visko, kas yra geriausia, bet jos neleidžia jiems patiems rinktis savo gyvenimo kelio, liaudiškai sakant, jos jų nepaleidžia nuo savo sijono.

Kiek specialybių rengia jūsų mokymo centras?

Priėmimas vyko į penkiolika programų.

Ar į visas programas surinkote reikiamą moksleivių skaičių?

Jūreivių grupės nesurinkome. Laivų elektrikų, laivų motoristų, jūrų logistų grupes surinkome. Jūreivių mokymo programa dar neatsigavo, bet, manau, atgaivinsime ir ją. 

Mes su ministerija ir su Lietuvos transporto saugos administracija jau esame aptarę, kad siekiant kelti šitos profesijos populiarumą reikia ją sudvejinti, t. y. rengti jūreivius suvirintojus arba jūreivius elektrikus.

Situacija tokia. Kai Lietuvoje buvo optimizuojamas profesinis rengimas, buvo siekiama, kad nebūtų sudvejintų specialybių. Visai Lietuvai tai tinka, o mūsų centrui ne, nes mes esame išskirtiniai. Laive nėra 0,25 suvirintojo etato. 

Jame limituotas žmonių skaičius ir vienas jūreivis turi turėti bent porą specializacijų.

Jūreivių poreikis kiekvienais metais vis labiau auga. Jų darbo sąlygos gerėja, atlyginimai didėja, bet yra prarastas momentas. Vyko mokyklų jungtuvės, buvo kaitaliojami pavadinimai, visa tai turėjo pasekmių.

Jūreivio specialybė nėra pati populiariausia ir jai taikyti vienodus kriterijus kaip ir grožio specialistams negalima. Mes iškrentame iš konteksto. Nors aš puikiai suprantu, kad vienai mokyklai įstatymo neišleisi.

Kai kurie patvirtinti specialybių pavadinimai jau yra pasenę ir ne iki galo atspindi jų pobūdį.

Ar tik jūreivių grupės nesurinkote, visas kitas surinkote?

Nesurinkome metalo konstrukcijų montuotojų grupės. Ši specialybė gimininga laivų korpusininkų specialybei, yra reikalinga, atlyginimai dideli, bet, deja, susidomėjimo ja pritrūko. 

Laivų korpusininkus surinkome. Ši specialybė prieš trejus - ketverius metus buvo nuėjusi užmarštin. Džiaugiamės, kad pradėję socialinę reklaminę akciją su Vakarų laivų gamykla sulaukėme gerų rezultatų.

Manau, galima atgaivinti bet kurią specialybę. Galbūt reikia pakeisti kai kurios specialybės pavadinimą, kad būtų patrauklesnis. Kai kurie patvirtinti pavadinimai jau yra pasenę ir ne iki galo atspindi specialybės pobūdį. Teisės aktuose jie parašyti taip ir ne mūsų valioje juos keisti.

Kokia pas jus populiariausia specialybė?

Mes sėkmingiausiai renkame elektrikus. Šiemet dėl nesuprantamų priežasčių mažiau populiari buvo suvirintojų specialybė. Jų planavome surinkti gerokai daugiau. Jų poreikis didelis, geri atlyginimai, garantuotas įsidarbinimas.

Mūsų mokykla yra siaurai profiliuota. Visos mūsų specialybės sudėtingos, bet gerai apmokamos, ramunėlėmis apkaišytų specialybių neturime. 

Mes rengiame specialistus, kurių reikia uostui, pramonei, jūrai. Iš principo visų mūsų specialybių rinkai reikia du tris kartus daugiau nei mes parengiame. Net ir tie, kurie išvažiuoja iš Lietuvos, užsienyje dirba pagal specialybę. Mūsų absolventai braškių neskina.

Kokias naujoves planuojate įgyvendinti artimiausiu metu?

Šiemet baigiame įrengti naujas patalpas laivų virėjams. Jose mokysis ir laivų stiuardai, ir laivų virėjai. Kitais metais planuojame surinkti visą laivų virėjų grupę. Jų irgi labai trūksta rinkoje.

Kitais metais tikimės pradėti priėmimą į kompozitų, stiklo ir anglies pluoštų gamybos, apdirbimo specialybes. Tokių specialistų jau dabar labai reikia Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioms įmonėms.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder