Misija įmanoma: pramonės plėtra ir aplinkosauga Klaipėdoje gali derėti

„Susirinkome čia ne moralizuoti, o diskutuoti“, - sakė birželio 10-ąją Klaipėdoje diskusiją „Pramonės plėtra ir gamtosauga. Kaip rasti balansą?“ surengusios nevyriausybinės organizacijos „Baltijos lizdas“ vadovė Teresė Škutaitė.

Kartu su Europietiškos dešinės institutu organizuotas renginys buvo paskutinis iš ciklo „Aplinkos dialogai“ - šiuo projektu siekiama skatinti argumentais grįstas diskusijas apie gamtosaugą, energetiką ir regionų plėtrą. Anksčiau panašūs susitikimai įvyko Šilutėje, Kėdainiuose ir Anykščiuose.

„Siekiame prie vieno stalo suburti vietos bendruomenes, politikus, ekspertus ir verslo atstovus, kad kartu ieškotume sprendimų svarbiausiems regionų gamtosaugos, plėtros bei energetikos klausimams. Mums svarbu, kad šios diskusijos neliktų tik apsikeitimu nuomonėmis. Projekto metu surinktas įžvalgas bei pasiūlymus perduosime sprendimų priėmėjams", – sako T. Škutaitė.

Klaipėdoje ši tema - visada aktuali, čia apie pramonės ir aplinkosaugos pusiausvyros siekį su gyventojais kalbėjosi Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, mieste išrinkti Seimo nariai Audrius Petrošius ir Ligita Girskienė bei Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkė Gintvilė Šimkonienė.

Miestas į uostą, ar uostas į miestą?

„Gyventojai susiduria su pramonine tarša. Klaipėdoje ji juntama ne tik aplink židinius, bet ir atokiau jų - tai rodo specialaus tyrimo išvados.

Mes - ne prieš verslą, suprantame, kad jis akumuliuoja lėšas, iš kurių mes visi gyvename. Bet mes pasigendame balanso. Uostas ir pramonė artėja prie gyventojų, laivų išmetami dūmai pučiami link miesto“, - diskusijoje pasisakė Klaipėdos bendruomenių asociacijos atstovė Rasa Arcišauskienė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovas Algis Latakas sutiko, kad stovintys laivai yra taršos šaltiniai, tačiau priminė, kad nuo praėjusių metų uoste veikia elektros tiekimo stotelės, jų plėtra sparčiai bus tęsiama šiemet ir per ateinančius kelerius metus, o 2030 metais į Europos Sąjungos uostus galės įplaukti tik tie laivai, kurie vietoj savo pagalbinių variklių naudos nuo kranto tiekiamą elektrą taip užtikrinant energiją ir sumažinant teršalų emisiją.

A. Latakas taip pat paneigė, kad uostas plečiasi į miesto gyvenamąsias zonas.

„Reikėtų palyginti atstumus tarp uosto ir didžiųjų pastatų prieš 20 metų ir dabar. Be to, suplanuota uostą plėsti į pietinę pusę, tačiau dabar ten planuojami ir gyvenamieji kvartalai. Nė centimetro uostas neišsiplėtė, tik atidavė teritorijas. Piliavietė iš uosto atiduota miestui, „Memelio miestas“ įsikūrė buvusioje uosto teritorijoje, 19 ir 20 krantinės remontuojamos, žmonėms bus prieinamos. Tai kas prie ko artėja?

Miestas artėja prie uosto, o ne atvirkščiai“, - kalbėjo A. Latakas.

Jis taip pat sakė, kad ties centrine Klaipėda esančios uosto dalies neįmanoma iškelti „į debesį“.

Tačiau Seimo narys A. Petrošius teigė, kad dėl to dar galima diskutuoti.

„Kalbant apie centrinę uosto dalį norisi tikėti, kad pačios įmonės ras jėgų transformuotis į kitokias veiklas ir atverti kuo daugiau krantinių.

Tikiu, kad sprendimai ateityje bus rasti“, - kalbėjo parlamentaras.

Mato geras permainas

L. Girskienė pabrėžė dialogo svarbą ir teigė, jog per savo karjerą įsitikinusi, kad kalbantis su uostu bei Laisvojoje ekonominėje zonoje esančiomis pramonės įmonėmis Klaipėdoje galima rasti bendrus sprendimus.

„Iš tikrųjų praeityje buvau skeptikė ir galvojau, kad visuomenė turi kovoti su pramone ir kažko reikalauti, bet palaipsniui supratau, kad dialogo būdu galima išspręsti daugiau klausimų.

Tikrai ne kartą buvome susitikę ir su uostu, ir su kitomis organizacijomis, šiandien yra beveik išspręstas klausimas dėl kvapų, kankinusių pietinę miesto dalį.

Per pastarąjį dešimtmetį persitvarko ir LEZ įmonės, su jomis irgi tenka nemažai bendrauti. Ir jeigu jos anksčiau priešinosi ir bandė rasti motyvų - kad brangu, technologijų nėra - tai dabar tikrai matau, kad stengiasi ieškoti priemonių taršai mažinti.

Palaipsniui situacija tikrai keičiasi“, - teigė L. Girskienė.

Ji taip pat pridūrė, kad Seime šiuo metu rengiamos teisės aktų pataisos, kurios dar labiau griežtins reikalavimus ir atsakomybę įmonėms, skleidžiančioms nemalonius žmonėms kvapus.

Mokslas gali padėti

KU mokslininkė G. Šimkonienė diskusijos metu sakė, kad universitetas yra ta įstaiga, kuri gali padėti atskleisti ne tik probleminius aplinkosaugine prasme taškus mieste, bet ir padėti verslui rasti sprendimus, kurie tausotų aplinką.

„Mokslas padeda suprasti, kaip neperžengti ribų, gal lengviau, gal sudėtingiau - priklauso nuo reikalavimų, kurių laikytis esame įsipareigoję Europos Sąjungai.

Turime suprasti, kad tiek, kiek mes teršiame, tiek ir suvartojame - per orą, per vandenį, maistą: sukasi užburtas ratas“, - sakė mokslininkė.

Pasak jos, šiuo metu pramonė sukelia apie 22 proc. visos Klaipėdos regione fiksuojamos taršos, 57 proc. - energetika, dalis teršalų į Vakarų Lietuvą atnešama ir iš Kaliningrado srities, didžiuliu taršos šaltiniu laikomas cheminių ginklų kapinynas Baltijos jūros dugne.

„Sakyti, kad vien tik pramonė teršia Klaipėdos regioną, yra netikslu“, - teigė KU atstovė.

G. Šimkonienė atkreipė dėmesį, jog lyginant 2022-ųjų ir 2025-ųjų duomenis matyti, kad sumažėjo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, azoto dioksido.

Mokslininkė taip pat ragino kuo greičiau spręsti papildomo elektros poreikio klausimą, nes energijos suvartojimas dėl aplinkosaugos reikalavimų didės ne tik dėl augančio jos vartojimo uoste. Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų ji nurodė jūrinių vėjo jėgainių parko statybas.

Stabdanti aplinkosauga

Į diskusiją atėję verslininkai atkreipė dėmesį į, jų vertinimu, sudėtingas biurokratines procedūras, su kuriomis susiduria bet kokie projektai, jie taip pat pasigedo aiškumo.

Komercinį poligoną Klaipėdos rajone statantis Andrius Zubernis sako, kad jam abejonių kelia kai kurių valstybės tarnautojų veikla, kompetencijos, nurodymai.

„Investuojame 2,5 mln. eurų, tačiau bet kurios grandies aplinkosaugos valdininkas gali stabdyti projektą. Nėra jokių gairių, manau, kad kompetencijos kartais nėra, dėl to aplinkosauga tampa kliuviniu“, - sakė jis.

Seimo narė L. Girskienė mano, kad tokiais atvejais problemą galėtų spręsti vadinamieji žalieji koridoriai, pagreitinantys procesus.

„Žaliasis koridorius specialiosiose zonose sutrumpintų procesą. Tai būtų geresnės sąlygos verslui“, - sakė L. Girskienė.

Parlamentaras A. Petrošius taip pat sutinka, kad biurokratija šioje srityje - per didelė.

„Mažiau įstatymų, mažiau biurokratijos reikia, tikrai su tuo problemų turime. Labai gaila, kad su tuo susiduriame ir įvairių minčių dėl to kyla - kodėl procesai stabdomi?“ - kalbėjo jis.

Verslo atstovai diskusijos metu taip pat ragino kaip įmanoma spartinti pietinio aplinkkelio statybas - šis kelias padėtų iš miesto nukreipti sunkiojo transporto srautus ir taip sumažėtų tarša.