Objektas, pakėlęs Klaipėdą į kitą lygį

 „Vakarų ekspresas“ šia sukakties proga nusprendė prisiminti, su kokiais vargais vyko šio itin svarbaus 21-ojo amžiaus pradžios Klaipėdos objekto statybos, kaip keitėsi statybų kaina ir kokie didžiausi tarptautiniai renginiai čia jau vyko, taip pat iškapstyta įdomių istorinių ir faktinių detalių.

„Marijono Mikutavičiaus populiariausios dainos žodžiai tapo simboliniais šįmet jubiliejų švenčiančiai „Švyturio“ arenai: per penkiolika metų arena sulaukė trijų milijonų lankytojų“, - tokia įspūdinga statistika pasidalijo „Švyturio“ arenos vadovė Aida Aleksandrovienė.

Marijono Mikutavičiaus populiariausios dainos žodžiai tapo simboliniais šįmet jubiliejų švenčiančiai „Švyturio“ arenai: per penkiolika metų arena sulaukė trijų milijonų lankytojų.

Statybos - su vargais ir kainų šuoliais

Įdomu tai, kad dėl naujos arenos statybų savivaldybė apsisprendė dar 2005 m. kovą, tačiau statybos prasidėjo lygiai po trejų metų. 

Apsispręsta, jog geriausia vieta - beveik 10 hektarų ploto teritorija tarp Minijos ir Dubysos gatvių.

2008 metų vasario pradžioje paskelbta, jog Klaipėdos universalios sporto arenos projektavimo konkursą laimėjo Kauno AB „Miestprojektas“ kartu su UAB „Forma“ (architektas Saulius Mikštas), nurungusi vilniečių UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“. Kauniečiai suprojektuoti areną pasiūlė už 2,812 mln. litų (apie 814 tūkst. Eur).

Tuomet buvo paskelbta, kad naujojoje arenoje treniruosis ir V. Knašiaus sporto mokyklos auklėtiniai, tad prieš pasirašant sutartį projektuotojai buvo įpareigoti pakoreguoti pristatytą projektą ir, be vienos privalomos salės krepšinio treniruotėms, „rasti vietos“ dar vienai apie 600 kv. m užimsiančiai salei.

Taip pat pranešta, kad iš viso 20 000 kv. m ploto savo forma katamaraną priminsiančioje Klaipėdos universalioje arenoje koncertų metu tilps iki 7 450, varžybų metu - iki 5 486 žiūrovų. Stebėti varžybas ledo arenoje galės iki 4 100 žiūrovų.

Nuo pat pirmųjų dienų aktyviai į šios arenos atsiradimo Klaipėdoje reikalus įsiliejęs tuometinis Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tuomet žiniasklaidai sakė: „Kai darbo grupė rinko konkurse dalyvavusių architektų projektus, šis darbas iš karto krito į akis. 

Patiko racionali, neišsišokanti arenos vizija. Šiauliuose, Panevėžyje arenos yra arba bus apvalių formų, o mūsų - įsižiūrėjus primins katamaraną. 

Teko daug kur būti - Amerikoje, Atėnų olimpinėse žaidynėse, visur arenos vienodos - taurės formos. Tik nuo kišenės gylio priklauso, kokia gali būti arenos išorė - kukli ar auksu bei marmuru išklota.“

Kai darbo grupė rinko konkurse dalyvavusių architektų projektus, šis darbas iš karto krito į akis. Patiko racionali, neišsišokanti arenos vizija.

2009 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybė su konkursą laimėjusia UAB „Vėtrūna“ pasirašė arenos statybų sutartį, pagal kurią „Vėtrūna“ įsipareigojo Klaipėdos areną pastatyti iki 2010 m. gruodžio 31 d.

2009 metų gruodžio 9 dieną, kai statybų aikštelėje jau buvo klojami lauko inžineriniai tinklai, pamatai, įkasta simbolinė kapsulė, žyminti naujos arenos statybų oficialią pradžią.

Tuometinė uostamiesčio valdžia ir statybų rangovės „Vėtrūna“ vadai tuomet sutartinai linksėjo - naujoji arena bus pastatyta laiku, iki 2010 metų gruodžio 31 dienos, ir statybų kaina sieks apie 55 mln. litų (apie 15,93 mln. eurų).

Vėliau statybų pabaigos terminai vis buvo nukeliami, o galutinė arenos statybų vertė išaugo iki 71,5 mln. litų (20,72 mln. eurų), iš kurių savivaldybės dalis - apie 18 mln. litų (5,21 mln. eurų), Europos Sąjungos lėšos - apie 38 mln. litų (11 mln. eurų), valstybės lėšos - apie 20 mln. litų (5,79 mln. eurų).

Buvo ir besilažinančiųjų

Vėluojant atlikti sutartus darbus, bendrovei buvo nustatytas naujas statybų pabaigos terminas - 2011 m. balandžio 1 d., po to - 2011 m. gegužės pradžia, dar vėliau - 2011 m. birželio 28 d.

Buvo ir tokių skeptikų, kurie siūlė lažintis, kad iki 2011 metų Europos krepšinio čempionato, kur grupių varžybos iš anksto buvo numatytos ir Klaipėdoje, pastatyti arenos statybininkai niekaip nespės.

Ir iš tiesų tokia grėsmė buvo iškilusi - net tuometinis Klaipėdos miesto meras R. Taraškevičius kas kelias dienas vykdavo į arenos statybvietę, domėjosi statybų tempais ir problemomis bei dėjo visas pastangas, kad arena būtų pastatyta bent iki minėto čempionato pradžios. Galiausiai statybų pabaigoje būdavo ir tokių dienų, kai vienu metu dirbdavo per 300 statybininkų.

Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ nuolat buvo viešinamos ir arenos statybų nuotraukos, kad visi matytų, ar darbai juda į priekį ir kokia chronologija vyksta visas procesas. Iš tiesų, spaudimas statybininkams buvo tikrai didelis.

Atidarymas - su „Smokie“ koncertu

Galiausiai likus kiek daugiau nei mėnesiui iki čempionato pradžios (Europos čempionatas startavo 2011 metų rugpjūčio 31 d.), „Švyturio“ arena buvo oficialiai atidaryta, o atidarymą vainikavo legendinės britų grupės „Smokie“ koncertas. Tai įvyko 2011 metų liepos 28 dieną.

Į koncertą sugužėjo pilnutėlė salė - iki 7 tūkst. žiūrovų galinti priimti arena buvo užpildyta dar likus pusvalandžiui iki renginio.

Tuomet klaipėdiečiai žurnalistams kalbėjo, kad pagaliau į užsienio šalių ir įvairių Lietuvos garsenybių koncertus nebereikės belstis kelis šimtus kilometrų į Vilnių. 

Be to, Klaipėdos renginių kokybė ir komfortas nuo šiol persikėlė į visai kitą lygį.

Įdomu ir tai, kad minėtasis „Smokie“ koncertas įvyko nepridavus statybų pabaigos akto - tarp užsakovo ir rangovo buvo pasirašytas susitarimas, kad objektas į pabaigą.

Valstybinės statybos užbaigimo komisijos pirmininkė Regina Šolienė tik likus dienai iki Europos krepšinio čempionato pradžios pasirašė Klaipėdos daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso - „Švyturio“ arenos statybos užbaigimo aktą.

Dar prieš tai pasirinkdama arenos valdymo formą, Klaipėdos savivaldybė apsisprendė atiduoti areną valdyti privačiam operatoriui, kuriuo tapo UAB „Klaipėdos arena“.

Koncesijos sutartis su valdytoju, pagal kurią „Klaipėdos arena“ įgijo teisę valdyti daugiafunkcį sporto ir pramogų kompleksą 25 metus, buvo pasirašyta 2010 m. spalį.

UAB „Klaipėdos arena“ laimėjo konkursą pasiūliusi nulinį koncesijos mokestį. Savivaldybė valdytojui koncesijos mokesčio nemoka, tad jai objekto išlaikymas nekainuoja.

Buvusi Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, po to, kai „Švyturio“ arena sėkmingai veiklą vykdė ketverius metus, žiniasklaidai sakė: „Pasiekta sutartis yra palankesnė negu, pavyzdžiui, Šiauliuose ar Panevėžyje iškilusių arenų atvejais, kai savivaldybės objektų valdytojams kasmet sumoka po tam tikrą pinigų sumą.“

Koncesijos sutartyje taip pat numatyta, kad Savivaldybė turi teisę 4 kartus per metus nemokamai pasinaudoti arena ir joje organizuoti renginius.

Rimtas išbandymas - Europos čempionatas

Dar rimtesnis išbandymas „Švyturio“ arenoje laukė rugpjūčio 31-rugsėjo 6 dienomis, kur Europos krepšinio čempionato D grupės varžybas žaidė Slovėnijos, Sakartvelo, Bulgarijos, Ukrainos, Belgijos ir Rusijos rinktinės.

NBA žvaigždžių spindesys, vieno ryškiausių pasaulio krepšinio trenerių Deivido Blatto nepamirštami pokštai, kone 2 tūkstančiai savo atributika pasipuošusių Sakartvelo, per tūkstantis Slovėnijos krepšinio sirgalių... Iš viso per penkias dienas „Švyturio“ arenoje apsilankė ir neapsakomą atmosferą sukūrė 31,5 tūkstančio krepšinio aistruolių.

„2011 metais krepšinis Klaipėdoje ir visoje šalyje savo nuoširdumu ir neapsakoma aura mus visus buvo tiesiog įtraukęs į tikrą šventę. 

Net ir dabar, praėjus beveik 15 metų, neįsivaizduoju, ar būtų galima sukurti dar kažką įspūdingesnio. 

Tai buvo lyg gražus ir nepamirštamas sapnas“, - prisimindamas 15 metų senumo įvykius kalbėjo tuometinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF, dabar - asociacija „Lietuvos krepšinis“) Vykdomojo komiteto narys ir viceprezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas.

Jis teigė, kad pats buvo apsvaigęs nuo viso to, ką matė savo akimis.

„Anksčiau mes nuolat su pavydu žiūrėdavome į užsienio šalių krepšinio sporto bazes, o Europos čempionato metu buvo atvirkščiai - užsieniečiai į mus žvelgė su pavydo gaidele. 

Europos krepšinio čempionatui per trumpą laiką sugebėjome pastatyti vieną geriausių krepšinio arenų. Būtent šio čempionato dėka Lietuvoje susiformavo puikus krepšinio arenų tinklas“, - atsiminimais dalijosi R. Cibauskas.

Anksčiau mes nuolat su pavydu žiūrėdavome į užsienio šalių krepšinio sporto bazes, o 2011 metų Europos čempionato metu buvo atvirkščiai - užsieniečiai į mus žvelgė su pavydo gaidele.

Pasižiūrėti krepšinio rungtynių į Klaipėdą buvo atvykęs ir tuometis Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis.

Tuomet „Vakarų ekspreso“ kalbinti Sakartvelo komandos nariai itin šiltai atsiliepė apie Klaipėdą ir jos gyventojus.

„Labai nustebino, kad klaipėdiečiai visi tokie draugiški, sveikinasi, noriai bendrauja. Klaipėda paliko šilto ir jaukaus miesto įspūdį. Ypač gražios jūsų merginos“, - vienas po kito žodžius bėrė Sakartvelo atstovai.

Po kurio laiko visa tai įvertinusi „Švyturio“ arenos vadovė A. Aleksandrovienė sakė: „Arenos statyba ir atidarymas, taip pat Europos krepšinio čempionatas gali būti sietini su Klaipėdos miesto proveržiu. 

Tai leido miesto gyventojams ir svečiams atverti ir pajusti pramogų ir sporto pasaulio galimybes. Neabejotinai tai siejama su miesto augimu ir atsivėrimu tarptautinėms galimybėms.“

Kas dar įsiminė klaipėdiečiams?

Prisiminus svarbiausius „Švyturio“ arenoje vykusius tarptautinius sporto įvykius, galime prisiminti ir 2021 metų rugsėjį vykusį pasaulio salės futbolo čempionatą. 

Tuomet į Klaipėdą sugužėjo aštuonių šalių futbolo komandų delegacijos. Tarp jų yra ir egzotinių bei tolimų šalių atstovų - Vietnamo, Paragvajaus, Panamos, Angolos, Brazilijos ir Japonijos bei dvi mums artimesnės šalys - Čekija ir Ispanija.

Su šių komandų delegacijomis atvyko ir daug futbolo žvaigždžių.

Tarp jų - ir ryškiausia planetos pirmenybių žvaigždė - 2021 metais geriausiu pasaulio salės futbolininku pripažintas brazilas Ferrao.

Pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje per visą istoriją vyko pirmą kartą, o apskritai visoje Europoje - po 25 metų pertraukos.

Taip pat itin daug dėmesio sulaukė ir 2017-ųjų lapkričio 10-12 dienomis „Švyturio“ arenoje vykęs keturių nacionalinių komandų ledo ritulio turnyras „CROWNS Baltic Challenge cup 2017“, kuriame spindėjo Lietuvos rinktinės gretose debiutavęs ir jau pirmose rungtynėse spėjęs įvarčiu pasižymėti Darius Kasparaitis.

Apskritai Klaipėdos „Švyturio“ arenoje tai buvo istorinis įvykis, nes daugiau nei 5 tūkstančius sirgalių vietų turinčioje arenoje ledo ritulio varžybos vyko pirmą kartą ir sulaukė didelio klaipėdiečių dėmesio.

Daugelis miestiečių savo akimis iš arti norėjo pamatyti (kai kurie sugebėjo ir ranką paspausti bei persimesti keliais žodžiais) olimpinį ledo ritulio čempioną, stipriausios pasaulio ledo ritulio lygos NHL žvaigždę D. Kasparaitį.

2027 m. „Švyturio“ arenoje vyks Europos moterų krepšinio čempionatas, kur grupės rungtynes žais ir Lietuvos rinktinė.

„Švyturio“ arenoje koncertavo ir tokios užsienio žvaigždės kaip Toto Kotugnio (Toto Cutugno), „Smokie“, Mireil Matjeu (Mireille Mathieu), „Electric Light Orchestra“, Chrisas Normanas ir kitos įžymybės.

SEL'as - tarp rekordininkų

Įdomu tai, kad iš lietuvių įžymybių didžiausio dėmesio sulaukė SEL koncertas, kuriame, įvairiais duomenimism, dalyvavo apie 8 500 žiūrovų.

„Švyturio“ arenoje organizuojamos ir įvairios parodos, mugės, konferencijos, filmuojami projektai, įvairūs grandioziniai sporto ir kiti renginiai.

„Švyturio“ arena neseniai išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jubiliejiniais metais lankytojus pasitinka atnaujintos erdvės, pagerintas funkcionalumas ir estetinė išvaizda.

Nuosekliai žengiama tvarumo keliu: arenos vidaus apšvietimas pakeistas nauja, modernia, aplinkai draugiška sistema. Tai leidžia ne tik sutaupyti energiją, bet ir kuria jaukesnę atmosferą renginių metu.

Įmonės pasirinkta tvarumo strategija įgalina įgyvendinti dar daugiau ekologiškų sprendimų: jau dabar naudojama tik žalioji energija, o elektromobilių savininkai gali patogiai įkrauti savo transporto priemones šalia arenos įrengtose stotelėse. 

Taip pat klientų patogumui įrengta technologiškai pažangi įėjimo kontrolė, kuri užtikrina greitesnį lankytojų patekimą į areną, pagreitina bilietų skenavimą ir pagerina klientų patirtį.

Pasak „Švyturio“ arenos vadovės A. Aleksandrovienės, arenos tvarumo įsipareigojimai padeda gerinti ir lankytojų patirtį bei lojalumą. 

Siekiant užtikrinti teigiamą įmonės įvaizdį, tvarumo strategija buvo pasitelkta formuojant inovatyvius sprendimus, tokius kaip naujų technologijų įdiegimas ar darbo procesų optimizavimas.

„Į arenos infrastruktūrą ir aplinką jau investavome 2,5 mln. eurų iš 2,7 mln. sumos, kurią pagal koncesijos sutartį esame įsipareigoję investuoti per 25 metus. 

Tai iliustruoja, kad infrastruktūra nuolatos atnaujinama, kita vertus, akivaizdu, jog pastatas reikalauja didelių nuolatinių investicijų“, - teigė A. Aleksandrovienė.