Paaiškėjo, kada ir kur atsisveikinsime su Gražina Juodyte

Atsisveikinimas su Gražina Juodyte vyks gegužės 22 d. (trečiadienį) nuo 12 val. Klaipėdos Šv. Kazimiero laidojimo namuose. 

Šv. mišios - gegužės 23 d. (ketvirtadienį) 11 val. Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. 

Nuo 12 val. Velionė bus išlydima į Lėbartų kapines.

“Vakarų eksprese” jau rašėme, kad G. Juodytė per savo žurnalistinio darbo metus sulaukė gausybės Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimų, pelnė Vinco Kudirkos premiją, o 2020 metais - ir lietuviškosios žurnalistikos pradininko Johano Ferdinando Kelkio medalį, 2023 metais ji Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus buvo apdovanota už viso gyvenimo nuopelnus.

Gražina Juodytė gimė 1946 metų balandžio 23 dieną Klaipėdoje.

1972 metais baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. 

1972-1973 metais buvo „Ryto" spaustuvės raidžių rinkėja. Vėliau - Joniškio rajono laikraščio „Tarybinis balsas" korespondentė. 

1973-1974 metais Fotografijos meno draugijos redaktorė. 1974-1977 metais žurnalo „Naujos knygos" redaktorė.

1977-2003 metais buvo laikraščio „Tarybinė Klaipėda", (vėliau - „Klaipėda") korespondentė. 

Nuo 2003 metų iki pat mirties dienos dirbo laikraščio „Vakarų ekspresas" korespondente.

Buvo aktyvi LŽS ir NŽKA narė. LŽS Klaipėdos skyriuje ne kartą tituluota metų žurnaliste. 

2010 metais ji buvo buvo pripažinta LRT „Metų šviesuole".

LŽS.lt pabrėžia, kad G. Juodytė stažavosi Oslo dienraštyje „Baerum tageblad" (1992), Danijos dienraštyje „Horsens tageblad" (1994).

Reikšmingiausiu pastarųjų metų G. Juodytės kūrybiniu palikimu galima laikyti keturias jos išleistas autorines knygas, vadinamąsias „Klaipėdos akvareles" - šiuolaikiškus, publicistinio-istorinio stiliaus pasakojimus, kuriuose įamžinti iki mūsų dienų išlikę uostamiesčio pastatai bei juose gyvenę ar iki šiol tebegyvenantys žmonės su jų nepakartojamomis gyvenimo istorijomis.

Jai, kultūros ministro įsakymu, buvo suteiktas valstybės pripažinto meno kūrėjo statusas.

Ilgametė „Vakarų ekspreso“ žurnalistė, buvo redakcijos siela, knygų rašytoja, gamtos ir kelionių mylėtoja, žmonių tyrinėtoja, neblėstančio optimizmo, jaunatviškumo ir gero humoro jausmo ikona.

Jos sukaupto žinių lobyno ir mokėjimo bendrauti su kiekvienu - tiek vaiku, tiek paaugliu, tiek senjoru - galėtėjo pavydėti kiekvienas.

Iš šalies susidarydavo toks įspūdis, kad G. Juodytės meniška siela ir žinių bagažas pritraukdavo ir atsiskleisti priversdavo net pačius uždariausius žmones.

“Nėra blogų žmonių. Visi iš prigimties esame geri, tik gyvenimas kartais pažeria tokių išbandymų, kad lieka daug skausmo, ir tie skauduliai tarsi pritrinti mozoliai nuolat juos persekioja. Iš to ir kyla agresija, tas piktumas. Kai prieini prie žmogaus, įlendi į jo dūšią, tada supranti, kodėl jis elgiasi vienaip ar kitaip“, - viename iš interviu “Vakarų ekspresui” yra sakiusi nuo 1972 metų žurnaliste dirbusi ir tūkstančius žmonių savo puikiuose rašiniuose prakalbinusi G. Juodytė.

Gražina buvo iš tų žmonių, kurie sugebėdavo įžvelgti pozityvo ir mėgautis net ir iš pažiūros kasdieniškomis gyvenimo akimirkomis.

Ji yra sakiusi: „Gyvenimas tuo ir žavus, kai gali daryti tai, kas tą akimirką šauną į galvą. Visada stengiuosi patirti ir pajausti gražiausias gyvenimo spalvas“.

Dar vienas jos išskirtinių bruožų buvo rėžti tiesiai šviesiai į akis tai, ką galvoja, ir nebūtinai tie žodžiai žmogui gali patikti, bet kiekvieną priversdavo susimąstyti ir padaryti tam tikras išvadas. 

Dažniausiai jos ištarti žodžiai taip paliesdavo širdies gelmes, kad priversdavo keistis į gerąją pusę.

“Vakarų ekspresas” ir žurnalistų bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą kolegės Gražinos artimiesiems.