AKIMIRKOS. Klaipėdoje paminėtos 101-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Paminėtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 101-osios metinės

(1)

Uostamiestyje prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ tradiciškai vyko iškilmingas datos minėjimas. Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus į Klaipėdos krašto prijungimo minėjimą susirinkusiesiems sakė, jog šis įvykis leido Lietuvai tapti tokia valstybe, kokia ji yra šiandien - jūrinė.

„Labai džiaugiuosi, kad mes turime tokią tradiciją Klaipėdoje. 101-osios metinės. Laikas, negailestingai bėgdamas pirmyn, neišdildo iš mūsų širdžių, iš mūsų proto tos šventės, kadangi prieš 101 metus Klaipėdos kraštas, susijungęs su Didžiąja Lietuva, leido Lietuvai būti tokiai valstybei, kokia ji yra šiandieną. Mes, rinkdamiesi kasmet čia, prie šio paminklo, turime galbūt ir naują akcentą - įspūdingą akcentą, kuris įvyko praeitais metais. Buvo čia palaidoti tie didvyriai, kurie organizavo tuometinį sukilimą, kalbu apie Joną Polovinską-Budrį ir jo žmoną Reginą Kašubaitę-Budrienę“, - kalbėjo Klaipėdos meras.

A. Vaitkus taip pat pasidžiaugė, jog į renginį atėjo jaunų žmonių, mat Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje ypač svarbu jaunajai kartai perduoti krašto tradicijas.

„Norėčiau palinkėti mokymo įstaigoms atvesti jaunąją kartą ir parodyti šį paminklą, papasakoti apie tuos įvykius, kurie vyko tuo metu“, - palinkėjo meras bei pridūrė, jog viliasi, kad jaunuoliai noriai dalyvaus tradiciniame naktiniame žygyje „Klaipėdos sukilėlių takais“.

Sveikinimo žodį susirinkusiesiems taip pat sakė istorikė docentė daktarė Silva Pocytė.

Istorikė apgailestavo, jog praėjusiais metais vykusio Klaipėdos krašto prijungimo šimtmečio renginiai plačiai paminėti tik Klaipėdos krašte, likusioje Lietuvoje jie didelio dėmesio nesulaukė.

Anot jos, nors prijungti ir integruoti miestą ir jo kraštą Lietuvai nebuvo lengva dėl daugybės priežasčių, ypač dėl Vokietijos nenoro paleisti krašto, ši kova regiono vystymuisi davė ypač daug.

„Tas rungtyniavimas tarp lietuviškumo, tarp vokiškumo stiprinimo sukūrė Klaipėdoje ir Klaipėdos krašte daug naujų įmonių, įstaigų ar lietuviškos veiklos židinių: įkurti prekybos ir pedagogikos institutai, itin skatinta uosto veikla. 1923 metais sausio 15 dieną įvykęs Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos, kuris įtvirtintas tarptautiniais nutarimais ir dokumentais, įpareigoja mus surasti, kokį svarbų kraštą įgijo Lietuva“, - kalbėjo S. Pocytė.

Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos svarbą pabrėžė ir lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkė Rasa Šimkutė.

„Jei ne ryžtingi Mažosios ir Didžiosios Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų veiksmai, jeigu ne savanorių, šaulių drąsus žygis per pūgą, jeigu ne jų kruvina auka, šiandien neturėtume Klaipėdos, neturėtume pajūrio, nebūtų susijungusios etninės lietuvių žemės, nebūtų Lietuvos vientisumo“, - kalbėjo R. Šimkutė.

Renginyje prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“ padėtos gėlės, pagerbti sukilimo metu žuvę kovotojai.

Taip pat surengtas Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos Šaulių ir Jūrų kadetų rikiuotės maršas.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder