Pirmasis šių metų pusmetis Klaipėdos uoste su stabilizavimosi tendencijomis

Iš šio kiekio didžioji dauguma – Lietuvos importo ir eksporto kroviniai, daugiausia krovinių per Klaipėdos uostą gabenta autotransportu.

„Klaipėdos uostas, nepaisant audrų, kurios pastaraisiais metais siautė, išskleidęs bures, plaukia į ramesnius vandenis. 

Žvelgiant į pirmą šių metų pusmetį, tarp Baltijos šalių uostų Klaipėda užima 37 procentus rinkos, krovos srityje fiksuojame besistabilizuojančią situaciją. 

Analizuojame skaičius, konkurencinę aplinką ir tikimės, kad kitas pusmetis Klaipėdos uostui bus dar sėkmingesnis: prasideda naujo derliaus grūdų krova, trąšų krovos sektorius taip pat nuteikia pozityviai, „Independence“ laivas po remonto jau sugrįžęs. 

Tikimės išlaikyti konteinerių krovos tempus, perkopti 1 milijono TEU konteinerių krovos kartelę ir trečius metus iš eilės būti milijonierių klube“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. 

Didžiausią įtaką stabiliam krovos rezultatui Klaipėdos uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti keltais gabenamų transporto priemonių (+22 proc. arba 539 tūkst. tonų), statybinių medžiagų (+59 proc. arba 272 tūkst. tonų), metalo laužo (+25 proc. arba 149 tūkst. tonų), medienos ir miškininkystės produktų (+40 proc. arba 113 tūkst. tonų),  trąšų (+32 proc. arba 198 tūkst. tonų) krova.

Kadangi dėl galiojančių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai tranzitinių trąšų krova per Klaipėdos uostą nebevyksta, čia kraunamos Lietuvos trąšų gamintojų – AB „Achema“ ir AB „Lifosa“ – gaminamos trąšos. 

Šio krovinio tiek skystu, tiek biriu ir pakuotu pavidalais šių metų sausį–birželį krauta 32 procentais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 

Daugiausia trąšų pirmą šių metų pusmetį gabenta į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Daniją ir iš jų. Augo laivų skaičius – į uostą įplaukė 2 638 laivai (sausakrūviai, tanklaiviai, keltai, kruiziniai, mažieji ir kt.), arba 3 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

Pirmą šių metų pusmetį, palyginti jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito konteinerių TEU krova (–7 proc. arba 38 tūkst. 213), grūdų (–13 proc. arba –262 tūkst. tonų), naftos produktų (–7 proc. arba –152 tūkst. tonų), SGD krovinių (–34 proc. arba –400 tūkst. tonų) krova, kuriai didžiausių įtaką padarė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas į maždaug mėnesį trukusią apžiūrą ir remontą sausajame doke Danijoje. 

Gegužę Klaipėdos uoste visiškai nevyko SGD dujų krova. Daugiausia SGD krovinių importuota iš Norvegijos, JAV ir Suomijos. 

Šiemet fiksuota 7 procentais mažiau nei pernai keleivių, pasinaudojusių uosto paslaugomis – jų buvo daugiau nei 136 tūkstančiai. 

Šiemet 7 procentais sumažėjusią konteinerių TEU krovą paveikė keletas priežasčių: mažėjantis ukrainietiškų konteinerių su naudotais automobiliais iš JAV tranzitas, dėl naujų sankcijų į Baltarusiją nebegabenami automobiliai bei susitraukęs Lietuvos pramonės eksportas.

Iš 16,4 milijono tonų krovinių, kurie Klaipėdos uoste perkrauti per pirmą šių metų pusmetį, daugiausia krovinių gabenta autotransportu (67 proc.), geležinkeliu keliavo 23 procentai. Likusį kiekį sudarė SGD dujos, transportuotos vamzdynu, ir iš laivo į laivą kraunami kroviniai.

Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai pirmą šių metų pusmetį siejo su 47 užsienio valstybėmis. Daugiausia krovinių gabenta iš šių šalių ir į jas: Vokietija (2,8 mln. tonų), Švedija (2,6 mln. tonų), Lenkija (1,9 mln. tonų), Nyderlandai (1,1 mln. tonų) ir Belgija (0,8 mln. tonų). 

Krovinių srautai į šias penkias valstybes ir iš jų sudarė 56 procentus šiemet per pirmą pusmetį uoste perkrautų krovinių kiekio. Į Vokietiją ir iš jos daugiausia gabenta ro-ro krovinių, konteinerių, žemės ūkio produktų, į Švediją ir iš jos – ro-ro krovinių, statybinių medžiagų, konteinerių. 

Su Lenkija didžiausi krovinių srautai fiksuoti konteinerių, naftos produktų ir trąšų krovoje. 

Didžioji dauguma (95 proc.) pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste perkrautų krovinių – Lietuvos importo ir eksporto prekės. Tranzitą sudarė tik 5 procentai krovinių.

Pirmą šių metų pusmetį AB Vakarų laivų gamykloje suremontuoti 47 laivai, iš jų 5 – modernizacijos projektai, o įmonėje UAB „Klaipėdos laivų remontas“ atliko 11 vidutinio tonažo laivų remonto darbus.

Bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krova pirmą šių metų pusmetį susitraukė 2 proc. arba 3,5 mln. tonų, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu. 

Tai lėmė krovos mažėjimas tokiuose Rusijos uostuose kaip Ust Luga, Primorskas, taip pat Latvijos Ventspilio uoste.

Kartu sudėjus Ust Lugos, Primorsko ir Vysocko krovą, fiksuojama beveik 7 milijonais tonų mažesnė krova. Klaipėdos uostas, pažvelgus į 2024 m. I pusmečio krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.

Rygos uoste pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta 8,8 milijono tonų krovinių, krova smuko 8 procentais. Tai lėmė mažesnė statybinių medžiagų, rūdų, naftos produktų krova. Labiausiai iš Latvijos uostų šiemet nukentėjo Ventspilis – čia krova krito net 32 procentais. 

Per pirmą šių metų pusmetį čia perkrauta tik 3,9 mln. tonų krovinių. Liepojoje fiksuota 3 proc. didesnė krova. Šiame uoste pirmąjį šių metų pusmetį perkrauta 3,7 milijono tonų krovinių.

Talino uoste krova šiemet stabilizavosi ir, palyginti ją su praėjusių metų pirmu pusmečiu, šiemet fiksuotas sumažėjimas tik 0,3 proc. 

Mažiau Taline šiemet krauta skystų krovinių, kurie ir lėmė šiek tiek sumažėjusią krovą. Iš viso Taline per pirmą šių metų pusmetį perkrauta 6,6 mln. tonų krovinių.

Didieji Europos uostai atspindi bendras ekonomikos tendencijas. 

Pirmojo šių metų pusmečio rezultatus paskelbęs Europoje didžiausias Nyderlandų Roterdamo uostas fiksuoja 0,3 proc. sumažėjusią krovą. Ją lėmė šiek tiek sumažėjusi anglių ir žalios naftos krova.

Belgijos Antverpeno uoste pirmą šių metų pusmetį krova augo 3 procentais. 

Šis krovos padidėjimas daugiausia susijęs su išaugusia konteinerių transporto paklausa, nes laivybos maršrutas aplink Gerosios Vilties kyšulį tapo naująja norma.