Prieš milijonų dalybas - abejonės: ar išgirsta Klaipėda?

Vidurio ir Vakarų Lietuvoje veikiančios profesinio mokymo įstaigos savo poreikiams prašo daugiau nei 80 mln. eurų, kai valstybė šiam tikslui yra numačiusi 38,8 mln. eurų - juos teks panaudoti įstaigų įrangos atsinaujinimui.

Kam ir kokio dydžio investicijų reikia, informaciją renka ir vertina Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), tačiau šios organizacijos ir partnerių pastebėjimus pristačius Klaipėdoje tapo akivaizdu, kad ne visiems jie patiko, ne visi jautėsi suprasti.

Verslo atstovai mano, kad gali būti netiksliai įvertinti strateginiai regiono planai, kuriuose yra ir inžinerinis centras. Yra ir priešinga nuomonė - kad sąlygos labai aiškios, o parama reikalinga ne tik inžinieriams.

Vertina skirtingai

Finansavimas profesinėms mokykloms bus skirstomas pagal projektą „Investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą Vidurio ir Vakarų Lietuvoje“, į Europos Sąjungos paramą pretenduoja 36 profesinio rengimo mokyklos.

Keturios iš jų Klaipėdoje, po vieną - Šilutėje bei Skuode.

Kaip teigia ESFA Ekspertų grupės vadovė Milisenta Misevičiūtė, kol kas dar neaišku, kas, kiek ir kam gaus finansavimą.

„Kol kas esame diskusijų etape, mokyklos įsivertino savo kryptis, tačiau vis dar prašome įsivertinti bei išsigryninti lūkesčius ir išsiskirti prioritetus pagal projekto nustatytas kryptis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė M. Misevičiūtė.

Balandžio 17-ąją Klaipėdos mokslų ir technologijų parke įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo agentūra, jos partneriai, regiono mokymo įstaigos ir verslo atstovai.

Jam pasibaigus „Vakarų ekspresą“ pasiekė informacija, kad susitikimas nepriminė konstruktyvios diskusijos, jo metu išryškėjo skirtingi interesai ir konkurencija.

M. Misevičiūtė sako, jog skirtingas požiūris neliko nepastebėtas.

"Diskusijų tikslas ir yra suburti prie vieno stalo bei išgirsti darbdavių poreikius specialistams.

Klaipėdoje vykusios diskusijos metu pastebėjome, kad darbdaviai akcentavo savo palaikymą vienai ar kitai konkrečiai mokyklai, taigi požiūriai kiek išsiskyrė, tačiau visuomet ieškome bendrų sąlyčio taškų", - teigia ESFA atstovė.

Įstaigos laukia sprendimų

Uosto ir jūrinio transporto, inžinerinės pramonės, laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos specialistus rengiančio Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius sako, kad šiuo metu dar negalima vertinti, ar tyrimo metu įstaigos poreikiai suprasti ir ar tinkamai į juos bus atsižvelgta.

„Ar atliepia, ar ne - mums dar per anksti vertinti, kadangi dar neturime ekspertų tyrimo rezultatų. Nesame gavę oficialių gairių, tik gegužę planuojamas jų aptarimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė E. Skarbalius.

Centras prašo finansinės paramos norint atsinaujinti ir pasiruošti naujoms mokymo kryptims, viena iš jų - naujų medžiagų naudojimas laivų statyboje.

"Mes žiūrime į tokias naujas kryptis kaip kompozitinių medžiagų gamyba ir apdirbimas. Ženklai rodo, kad rinkoje greitai pradės trūkti plieno, todėl komercinėje laivyboje jau pereinama prie anglies pluošto - dabar jau atrastos technologijos, kaip jį perdirbti ir panaudoti, jo savikaina pinga.

Kelių metų perspektyvoje ši medžiaga daug plačiau bus naudojama ir didžiųjų laivų statyboje, mes tai specialybei ruošiamės. Įvertinome situaciją, žinome, kad kaimynai lenkai šioje srityje jau labai toli į priekį nubėgę, bet mums dar yra galimybė įšokti į tą traukinį", - kalbėjo E. Skarbalius.

Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro vadovė Dalia Martišauskienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad projektui ruošėsi iš anksto, jos manymu, įstaigos ir ESFA požiūriai sutampa.

"Apie šį projektą dėl įrangos įsigijimo mes jau žinojome prieš metus ir daugiau, ten labai aiškiai buvo suformuluoti jo tikslai - kokiai įrangai įsigyti skiriami pinigai.

Mes šiam projektui labai atsakingai ruošėmės ir rinkomės įrangą ne tik Lietuvoje, teikėme ESFA pasiūlymus: kokioms programoms ko reikėtų, kas dabar yra aktualiausia.

Pasakysiu pavyzdį - šio projekto reikalavimų traktorius neatitiks.

Mums klausimų tikrai nekyla, mes su ESFA ekspertais tikrai randame sąlyčio taškų, su jais buvome susitikę dar anksčiau, diskutavome, mums problemų nekyla, manau, kad mūsų požiūriai sutampa.

Mus tikrai išgirdo, bet koks rezultatas bus - sunku pasakyti.

Žinome, kad poreikis lėšų yra didesnis nei skirta, bet tam ir yra ekspertai, ministerija, manau, kad jie tikrai priims tinkamus sprendimus", - pasakojo D. Martišauskienė.

Įvairių profesijų mokanti įstaiga norėtų įsigyti moderniausią, įmonėse jau dabar naudojamą įrangą, kad įsidarbinę absolventai iš karto mokėtų ja naudotis - taip atitiktų darbdavių lūkesčius.

"Ruoštis būtent ketvirtai pramonės revoliucijai, skaitmenizacijai, žaliajai transformacijai, robotikai ir kitoms moderniausioms technologijoms, kurios šiandien, mano kaip vadovės ir komandos nuomone, yra būtinos ir reikalingos profesiniam mokymui norint neatsilikti nuo laikmečio ir kad paruošti darbo rinkai šiuolaikiškai parengtus specialistus.

Kad jie, įsilieję į darbo rinką, galėtų dirbti iš karto. Neretai iš mokyklų - tarp jų ir mūsų centro - atėję žmonės turi dirbti įmonėse, kurios savo veikloje naudoja naujausią įrangą (...) tai tokios naujos įrangos mums ir reikia", - aiškino D. Martišauskienė

Pramonininkai: vienas centras geriau

Diskusijoje dalyvavusi Klaipėdos pramonininkų asociacijos (KPA) administracijos direktorė Jolanta Girdvainė teigia, jog organizacija palaikė ir palaikys vieno centro uostamiestyje idėją.

"Mūsų, kaip pramonininkų asociacijos, didžiausias tikslas - mes nesiruošiame atsitraukti nuo šios idėjos - Vakarų Lietuvos regionui reikia inžinerijos centro vienoje vietoje, o ne išmėtytų investicijų bei dėstytojų po kelias mokymo įstaigas.

Reikia koncentruoti, diferencijuoti mokymo įstaigas pagal profilius, o kol kas to nėra", - kalbėjo pramonininkų atstovė.

KPA neslepia, kad remtų centro įkūrimą konkrečioje mokymo įstaigoje.

„Šiuo atveju asociacija kaip tokio inžinerijos centro bazę mato Pauliaus Lindenau mokymo centrą, nes ten jau yra investicijos padarytos, ten ir reikėtų koncentruotis“, - sakė J. Girdvainė.

Jos teigimu, diskusijoje ne tik KPA, bet ir kitos organizacijos įvardijo savo lūkesčius ir tikisi, kad sprendimų priėmėjai juos įvertins.

"Jeigu jau Vilniuje kas nors planuojama, tai gal jiems laikas pasižiūrėti į miesto ir regiono strateginius planus, kurie jau parengti.

Regiono strateginis planas, miesto proveržio strategija kalba apie pažangiąją pramonę ir visi supranta, kad ji kuria didžiausią pridėtinę vertę.

Ką mes pasakėme - viena, bet įdomu, ką jie išgirdo ir kaip sureaguos, į ką atsižvelgs", - kalbėjo J. Girdvainė.

Nori pabrėžti Klaipėdos išskirtinumą

ESFA ekspertų grupės vadovė M. Misevičiūtė sako, kad tyrime jau dabar aiškėja, kokių profesijų poreikis Klaipėdoje ateityje bus didžiausias.

„Klaipėdos atveju prioritetai ryškėja: tai mechatronika, atsinaujinančios energetikos montavimas, bepiločių orlaivių valdymas, informacinių technologijų sritys“, - teigia ji.

KPA administracijos direktorė J. Girdvainė tikisi, kad priimant sprendimus bus tinkamai įvertintas regioninis kontekstas ir bendri jo bei valstybės siekiai.

"Aš suprantu, kad reikia investuoti ir į logistiką, nes Klaipėda yra logistikos mazgas, bet žiūrint į ateitį - o verslas į ją žvelgia labai toli - apie gynybos pramonę turime kalbėti, turime stiprinti inžineriją, kuri iš niekur neatsiras.

Žmonės pirmiausia turi pasirinkti inžinerijos mokslus, reiškia, turime darbo visi - savivalda, kuri rūpinasi moksleiviais ir darželinukais, verslai, kurie sudomina jaunimą rinktis inžinerines specialybes, aukštosios bei kitos mokyklos, kurios turi būti pasiruošusios rengti ateities Lietuvai reikalingus inžinerijos specialistus", - pasakojo ji.

Pauliaus Lindenau centro vadovas E. Skarbalius atkreipia dėmesį, kad Klaipėda, kaip ir jo vadovaujamas centras, tam tikrais atvejais negali būti vertinami pagal bendrus, visai šaliai taikomus kriterijus.

"Mūsų centras sunkiai lyginamas su kitais, nes mes esame vieninteliai, ruošiantys specialistus laivų statybos pramonei, kuri yra prilygintina apdirbamajai pramonei, apimančiai medienos ar mėsos pramonę, Klaipėdos uosto krova priskiriama prie bendrų paslaugų.

Toks požiūris niveliuoja patį Klaipėdos regioną.

Remiantis tokiais duomenimis, neturint horizontalių kontaktų su asocijuotomis struktūromis nežinau, ar galima jų poreikį tinkamai įvertinti", - sakė E. Skarbalius.

Diskusijos Klaipėdoje dalyviams taip pat kilo abejonių dėl tyrimo, kurio išvados gali lemti sprendimus, metodika - remiantis ja, Klaipėdoje ateityje geriausia vystyti viešojo maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas. Renginyje buvę žmonės „Vakarų ekspresui“ pasakojo, jog į tai verslai reagavo replikomis, jog tokia informacija iškreipia tyrimą, todėl ir sprendimai neatitiks tikrojo poreikio.

ESFA atstovė M. Misevičiūtė patikslino, jog diskusijoje pristatyti Inovacijų agentūros atlikti tyrimo rezultatai demonstravo tai, kad Klaipėdos regionas produktyviausias pagal dirbančiųjų skaičių apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. Šio pranešimo tikslas buvo visai kitas, teigė ji.

„Šio pranešimo tikslas buvo atkreipti dėmesį į produktyvumo didinimo svarbą visoje Lietuvoje, ypač atkreipiant smulkaus ir vidutinio verslo dėmesį. Pristatyta statistika signalizuoja apie pokyčių poreikį“, - sakė M. Misevičiūtė.

Jos teigimu, darbdavių nuomonė yra labai svarbi ir vertinama, o projekto baigiamajame etape galutinį žodį dėl investicijų tars Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sudarytas komitetas, kurį sudarys asocijuotų verslo organizacijų atstovai.