Rūpestis beglobiais gyvūnais kainuos daugiau: reikės per pusės milijono eurų

Liepos pradžioje Klaipėdos savivaldybė pasirašė naujas trejų metų sutartis dėl beglobių gyvūnų gaudymo, karantinavimo, laikymo, sterilizavimo, eutanazijos bei gaišenų surinkimo ir utilizavimo paslaugų.

Kaip ir ankstesniais metais, pietinėje miesto dalyje šias paslaugas teiks bendrovė „Nuaras“, o šiaurinėje miesto dalyje bei Smiltynėje – viešoji įstaiga „Būk mano draugas“.

Su „Nuaru“ sudarytos sutarties maksimali vertė siekia 220 tūkst. eurų su PVM trejų metų laikotarpiui. Sutartis galios ne ilgiau kaip 36 mėnesius arba iki bus išnaudota visa numatyta suma.

Tuo metu šiaurinės miesto dalies ir Smiltynės paslaugoms numatyta dar didesnė suma – iki 320 tūkst. eurų. Iš viso abiem miesto dalims savivaldybė yra numačiusi iki 540 tūkst. eurų.

Kainos išaugo kelis kartus

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė pabrėžė, kad didesnės išlaidos nereiškia, jog mieste atsirado daugiau beglobių gyvūnų.

„Gyvūnų kiekis tikrai nėra ženkliai padidėjęs. Tiesiog labai išaugo paslaugų įkainiai. Brangiausiai pabrango sterilizavimo paslaugos – kačių ir šunų sterilizacijos kainos kai kuriais atvejais beveik padvigubėjo. Didžiausias kainų šuolis buvo 2022–2023 metais“, – sakė I. Kubilienė.

Šiuo metu savivaldybei pietinėje miesto dalyje vienos katės sugavimas ir sterilizacija kainuoja beveik 290 eurų. Jei gyvūnui reikalinga papildoma veterinaro pagalba, kaina išauga dar labiau. Paslaugų teikėjai skaičiuoja, kad Klaipėdoje per metus vidutiniškai sugaunama apie 270 beglobių kačių ir apie 30 šunų. Didžiąją dalį jų tenka sterilizuoti.

Dar 2019 metais analogiškos trejų metų sutartys kiekvienai miesto daliai siekė maždaug po 70–80 tūkst. eurų. Šiandien sumos jau yra 3–4 kartus didesnės.

Konkurencijos beveik nėra

Savivaldybės atstovė pripažįsta, kad kainų augimą lėmė ne tik išaugusios veterinarijos paslaugų kainos ir darbo užmokestis.

„Šioje srityje praktiškai nėra konkurencijos. Jau daugelį metų konkursuose dalyvauja tie patys du paslaugų teikėjai“, – teigė I. Kubilienė.

Būtent dėl to savivaldybė ir toliau miestą dalija į dvi aptarnavimo zonas – siekiama, kad neliktų vienintelio paslaugų teikėjo.

Smiltynėje ypač brangu

Ypač didelių išlaidų pareikalauja Smiltynėje randamų kritusių laukinių gyvūnų, pirmiausia ruonių, utilizavimas.

Jeigu mieste laukinio gyvūno gaišenos išvežimas kainuoja apie 8,5 euro už kilogramą, tai Smiltynėje šis įkainis siekia daugiau nei 12 eurų už kilogramą. Į šią kainą įskaičiuotas persikėlimas keltu ir sugaištas laikas.

Kadangi suaugęs ruonis gali sverti apie 200 kilogramų ar net daugiau, vieno gyvūno išvežimas ir utilizavimas miestui kainuoja apie 3 tūkst. eurų.

VšĮ „Būk mano draugas“ direktorė Galina Kučinskienė sako, kad tokie darbai yra vieni sudėtingiausių.

„Kritusio ruonio išvežimui reikia mažiausiai keturių žmonių, o kartais ir daugiau. Esu pati vairavusi automobilį, kuriuo buvo vežamas kritęs ruonis. Kvapas sunkiai nusakomas – tai darbas, kurį tikrai ne kiekvienas sutinka dirbti“, – sakė G. Kučinskienė.

Pasak I. Kubilienės, skirtingais metais kritusių ruonių skaičius skiriasi, tačiau jų utilizavimas savivaldybei kasmet kainuoja nemažas sumas. Kai kuriais atvejais ieškoma galimybių bendradarbiauti su Lietuvos jūrų muziejumi. Dėl kitų laukinių gyvūnų Smiltynėje tariamasi su medžiotojais, nes apie pusę tonos galintį sverti kritusį briedį išvežti ir utilizuoti miesto biudžetui galėtų kainuoti apie 7 tūkst. eurų.