„Situaciją su mokyklomis, kuriose rusų kalba yra dėstomoji kalba, Lietuvoje, aš vertinu kaip tam tikrą anachronizmą ir kolonijinio paveldo žymę ir tąsą, kuri yra labai keista“, - mintimis dalijosi dr. Arūnas Šileris, buvęs Vilniaus vicemeras.
Politiko A. Šilerio teigimu, buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse beveik nebėra vykdomas ugdymas rusų kalba, o Lietuva vis dar yra prie to prisirišusi. Anot jo, tai lemia visuomenės poreikis labiau integruotis nei anksčiau.
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vida Bubliauskienė sako, kad Klaipėdos mieste veikia 6 bendrojo ugdymo mokyklos - 2 gimnazijos ir 4 progimnazijos, kuriose ugdymas organizuojamas rusų kalba.
Lietuvoje 2024-2025 mokslo metais iš viso veikė 25 mokyklos rusų mokomąja kalba.
„Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, padaugėjo vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mokinių bendrojo ugdymo mokyklose. Minėti asmenys daugiausiai renkasi švietimo įstaigas, kuriose ugdymo kalba yra rusų“, - komentavo V. Bubliauskienė.
Karo pasekmės
Remiantis Švietimo skyriaus duomenimis, 2022 metais prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, būtent rusakalbėse mokyklose Klaipėdoje žymiai padaugėjo moksleivių. Vien į Klaipėdą nuo karo pabėgo šimtai vaikų. Šiais mokslo metais Klaipėdos mokyklose, kuriose dėstomoji kalba yra rusų, apie ketvirtadalis visų mokinių yra iš Ukrainos.
Šiuos mokslo metus mokyklose su ugdomąja rusų kalba pradėjo 3 659 moksleiviai. Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus duomenimis, beveik 900 iš jų yra ukrainiečiai. Pieš karą, 2020-2021 metais, šiose mokyklose mokėsi 3 126 moksleiviai.
Tai rodo, kad ukrainiečių moksleiviai uostamiestyje žymiai padidino rusakalbių mokyklų mokinių skaičių. Taip pat akivaizdu, kad vietinių rusakalbių moksleivių mažėja - per paskutinius 4-5 metus jų sumažėjo beveik 400.
Patys mokyklų su rusų dėstomąja kalba vadovai teigia, kad šios švietimo įstaigos turėtų išnykti savaime, tačiau kiek laiko užtruks šis procesas - prognozuoti sudėtinga.
„Žmonės palaiko savo kultūrą iš prigimties. Matyt, jiems yra palanku, kad ta kalba būtų mokoma, nes ji šeimoje yra artimesnė. Tėvams yra lengviau padėti savo vaikui, kai jis mokosi. Jei nėra šeimoje pagalbos, vaikui būna sunku mokytis“, - tvirtino Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijos, kurioje ugdymas vyksta rusų kalba, direktorius Vitalijus Jakobčiukas.
Uždaros bendruomenės
„Mano manymu, tos mokyklos egzistuoja tik dėl to, jog ilgą laiką mes galvojome, kad giname tautinių mažumų interesus leisdami jiems mokytis uždarose etninėse bendruomenėse. Aš tikrai norėčiau, kad mano vaikai mokytųsi ir su rusakalbiais, ir su lenkakalbiais.
Gatvėje sutikau moterį, kuri į mane kreipėsi lietuvių kalba, prašydama nurodyti, kur yra toks privatus medicinos centras. Pasakiusi pirmus kelis sakinius, ji perėjo į rusų kalbą. Mano požiūris tokiais atvejais tikrai yra skeptiškas. Žmogus, kuriam yra 60 ar 70 metų, nesugebėjo per 35 metus laisvoje Lietuvoje išmokti lietuvių kalbą taip, kad būtų galima paklausti tokios esminės, buitinės situacijos“, - pamąstymais dalinosi A. Šileris.
Klaipėdos „Pajūrio“ progimnazijos direktorės pavaduotoja Sigutė Piekienė mano, kad tai yra mūsų tradicija ir neryžtingas valdžios požiūris į tai. Dirbdama tokioje mokykloje, ji teigia nematanti nieko blogo, tačiau jei eitume palaipsniui, tikrai galime tai padaryti ir Lietuvoje palikti tik lietuviškas mokyklas.
„Lietuvoje yra lietuviškos mokyklos, kuriose ugdoma lietuvių kalba. Manau, kad tai yra mūsų ateitis. Tėvai ir dabar gal yra rusakalbiai šeimoje, o atiduoda savo vaikus į lietuvių mokyklas. Čia savaiminis procesas, kuris reikalauja daug laiko“, - kalbėjo „Santarvės“ progimnazijos direktorė Tatjana Slabenkienė. Šioje įstaigoje taip pat dėstomoji kalba yra rusų.
Mokinių skaičius Klaipėdos miesto rusakalbėse mokyklose
2019-2020 3080
2020-2021 3126
2021-2022 3163
2022-2023 3936
2023-2024 3788
2024-2025 3853
2025-2026 3659

Rašyti komentarą