Žaliasis proveržis ir siūlymas kovoti su depresija

Inga Kubilienė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo skyrius vedėja, Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariams pristatydama šių metų miesto želdinimo planą akcentavo, kad šiemet uostamiestyje planuojama pasodinti net 10 kartų daugiau medžių nei pernai.

Anot jos, kraštovaizdžio specialistai parengė ne vieną projektą.

„Vau“ projektas

Didžiausiais ir svarbiausias šiais metais taps viso Baltijos prospekto nuo Šilutės pl. iki Minijos g. apželdinimas.

„Projektas baigiamas rengti. Dar derinama su inžinerinių tinklų savininkais. Turėtų būti pasodinta 400-500 medžių ir keli tūkstančiai krūmų“, - sako I. Kubilienė.

Anot jos, sekant Vilniaus pavyzdžiu, tai bus pirmas toks kompleksinis žalinimo projektas Klaipėdoje. Siekiama, kad pagrindinis įvažiavimas į miestą būtų vizualiai patrauklus, taip pat būtų sukurti barjerai taršos ir triukšmo plitimui.

Planuojama, kad Baltijos pr. skiriamojoje juostoje žemesni augalai bus sodinami ties apsisukimais bei reklaminiais stendais. Kur galima, medžiai bus aukštesni, bet be plačių lajų, kad netrukdytų automobilių eismui.

„Labai tikiuosi, kad mums pavyks. Tai turėtų būti “Vau„ projektas. Esame numatę, kad keletą metų jam reikės ypatingos priežiūros, kol prigis medžiai“, - sakė I. Kubilienė.

Šiuo metu skaitomiausi

Ši kapavietė yra mirtini spąstai: net drąsiausi archeologai atsisakė ją tyrinėti

Su V8 ir automatine pavarų dėže: Estijoje parduodama KGB „Volga“ su 280 kilometrų rida

Tačiau Tarybos narys Vidmantas Dambrauskas į parengtus planus siūlė pažiūrėti kritiškai ir turėjo nemažai pastabų.

Pirmiausia jis suabejojo, ar medžiai Baltijos pr. prigis dėl didelio užterštumo kietosiomis dalelėmis, kurį sukelia sunkiasvoris transportas.

„Aš prisimenu, kad ten net gyvatvorės sunkiai augdavo. Europa eina link krūmų sodinimo, o mes - “Vau", - pastebėjo V. Dambrauskas.

Anot jo, kraštovaizdžio specialistai rengdami projektus dažniausiai neatsižvelgia į tai, kaip želdinius reikės prižiūrėti judriame prospekte, kiek tai kainuos. Jis siūlė svarstyti, ar įgyvendinant tokius projektus nebūtų verta kartu įrengti ir automatizuoto laistymo sistemų.

Kodėl nėra spygliuočių?

„Jūs, kai rodote skaidres, yra labai gražu“, - sako V. Dambrauskas.

Tačiau jis kelia klausimą, kad dauguma apželdinimo projektų yra orientuoti į vasaros laikotarpį, o 7-8 mėnesius miesto želdynų vaizdas yra nykus, žmonės miesto erdvėse mato „stagarus“ be lapų.

„Dabar čia velniški pinigai, o efektas 3-4 mėnesių. Mes norėtume, kad būtų randami sprendimai atsižvelgiant į mūsų klimatą, visžaliai augalai. Liepą, rugpjūtį ir birželį pas mus ir taip labai gražu. Nerandu, kas atsakytų man į klausimą, kodėl nesodiname ir spygliuočių medžių“, - teigė V. Dambrauskas.

Jis sako, kad miestui reikalingi želdynai, kurie žaliuotų ištisus metus. Gyventojams per langus ištisus metus būtų visai kitoks vaizdas, geresnė savijauta. Gal net mažiau reikėtų tablečių nuo depresijos.

I. Kubilienė teigė, kad kalnapušės buvo sodinamos tvarkant „Ąžuolyno“ parką, bet beveik visos nudžiūvo, nors buvo sodintos ir pakartotinai. Matyt, joms reikia daugiau priežiūros, o miesto erdvėse tai sunku užtikrinti.

„Apželdinimo kompanijos siūlo daugiausia lapuočius, atsivežusios iš Lenkijos, kitų šalių. Čia irgi yra verslas“, - diskusiją apibendrino Tarybos narys Arūnas Tuma.

Tarp kitų didelių apželdinimo projektų šiemet planuojama dar 600 medžių ir 3 500 krūmų pasodinti naujame parke pietinėje Klaipėdos dalyje šalia Šilutės pl. Taip pat apželdinti žiedą, esantį Melnragės centre.