Po dešimtmečio akivaizdu: modernizuotas „Minijos“ kino teatras su naujausių filmų peržiūromis, edukacijomis, įvairiais renginiais bei vieninteliu Lietuvoje kino technikos ir fotoaparatų muziejumi yra Gargždų unikalumo svarbi detalė.
Pasitiko akivaizdžiomis permainomis
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2013-ųjų vasarį Gargžduose rekonstruoti pradėtas kino teatro pastatas, o ypač jo vidus po metų žymiai pasikeitė.
Kino teatro atnaujinimo ir rekonstrukcijos darbų vertė siekė 2,9 mln. Lt. Rekonstrukcija finansuota iš Europos Sąjungos ir Savivaldybės biudžetų lėšų, kurios buvo skolintos ir sudarė 1,95 mln. Lt.
Už šias lėšas buvo atliktas ne tik fasado, bet ir kapitalinis vidaus patalpų remontas, sutvarkyta elektros instaliacija, atlikta šildymo ir apšvietimo sistemų rekonstrukcija bei įrengta vėdinimo sistema, įsigyta nauja kino demonstravimo bei kita įranga, sutvarkytas aplinkos apšvietimas.
Žiūrovų salėje buvo įrengtas skaitmeninis projektorius, 3D vaizdas, itin geros kokybės ekranas, garso sistema, sumontuotos 173 ergonomiškos kėdės, 30 iš jų – su vibroplokšte. Dar penkios vietos įrengtos negalią turintiems kino mėgėjams.
2014 m. sausio 24 d. po rekonstrukcijos atsivėręs kino teatras pasitiko ir kitomis permainomis. Čia atsirado jauki erdvė kavinukei.
Prie fojė įrengtos patalpos, kuriose tuomečio „Minijos“ kino teatro direktoriaus, vėliau administratoriaus Jono Mikučio rūpesčiu įkurtas unikalus kino įrangos ir fotoaparatų muziejus.
Tai – privati J. Mikučio kolekcija, dabar jau ir pagal Kultūros pasą prieinama visuomenei šviesti.
Dvejonės dėl išlikimo
Prieš dešimtmetį „Minijos“ kino teatro likimas kabojo ant plauko: tuomet pastatas daugiau nei dvidešimt metų nebuvo matęs net elementaraus remonto.
Apsilaupęs fasadas bylojo skurdą, filmų demonstravimo įranga buvo beviltiškai pasenusi, o žiūrovų salės kėdės braškėte braškėjo.
Tuo tarpu didmiesčiuose įsikūrusios komercinės kino salės žiūrovus jau viliojo filmų premjeromis, kokybiška jų demonstracija, komfortabilia aplinka. Konkuruoti su jais neatsinaujinusiai „Minijai“ tada beveik nebeliko jokių šansų.
Tuometis „Minijos“ kino teatro direktorius J. Mikutis vis tiek nenuleido rankų: pats aktyviai reklamuodavo filmus, iš savo lėšų leisdavo skrajutes ir besąlygiškai tikėjo modernizuoto kino teatro ateitimi ir žiūrovų sugrįžimu.
Nors tuo laiku visuomenėje vyko diskusijos, ar kino teatras iš viso reikalingas miestui, ar ne per brangus bus rajono Savivaldybės biudžetui jo išlaikymas ir būsimas remontas.
Į pastatą miesto centre krypo ir verslininkų akys: buvo siūlymų jį privatizuoti, įsteigti prekybos centrą ar naktinį klubą.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai pagaliau visgi teko priimti sprendimą: sukiužęs kino teatras viduryje miesto visiems badė akis.
„Gargždų mieste buvo vykdoma apklausa ir jaunoji karta pasisakė, kad būtų išsaugota tiesioginė kino teatro paskirtis.
Šie duomenys ir leido rajono Tarybai apsispręsti, kad kino teatrą reikia rekonstruoti“, – sprendimo ištakas prieš dešimtmetį apibendrino tuometis Klaipėdos rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
Lietuvos regionuose tuo metu buvo išlikę tik 6 kino teatrai. Beje, anksčiau Klaipėdos rajono savivaldybė turėjo dar vieną kino teatrą – Priekulėje, tačiau 2008 m. pastatas buvo parduotas privačiam asmeniui.
Pavyko įtikinti politikus
Po „Minijos“ kino teatro rekonstrukcijos buvo ieškota įvairių veiklos optimizavimo formų. Pagaliau apsispręsta, kad jį administruotų Gargždų kultūros centras.
Jo direktorė Vaida Skuodienė, apžvelgdama kino teatro dešimtmetį, pirmiausia „Bangai“ akcentavo buvusio vadovo, dabar vyr. specialisto-muziejininko J. Mikučio nuoširdų indėlį, kad kino teatras Gargžduose išliktų ateities kartoms.
– Nėra tai mano vieno nuopelnas, – kukliai sakė J. Mikutis, – svarbiausia, kad tuomečiai rajono vadovai V. Dačkauskas, Rūta Cirtautaitė patikėjo „Minijos“ reikalingumu miestui, įžvelgė naudą plečiant Gargždų laisvalaikio įvairovę, didinant miesto patrauklumą, žinomumą.
Ir dabar noriu padėkoti buvusiems rajono Tarybos nariams, balsavusiems už sprendimą rekonstruoti kino teatrą ir palikti jį viešiesiems poreikiams.
O tokių, kurie kaišiojo pagalius į ratus, kad prasmingas sprendimas visuomenės naudai nebūtų priimtas, irgi buvo.
Bet dabar rezultatu džiaugiamės visi, tad kino teatro modernizacijos 10-mečio proga ir buvusius, ir esamus rajono politikus kviečiu apsilankyti „Minijos“ kino teatre, pasidomėti kino technikos ir fotoaparatų muziejumi.
Gargždų miesto bendruomenė įvertino J. Mikučio indėlį į miesto klestėjimą, jo atsidavimą kino meno sklaidai, muziejaus įkūrimą ir 2019 m. apdovanojo garbinga „Tauriosios širdies“ nominacija.
Beje, „Minijos“ kino teatro modernizacija pasitarnavo dar tuo metu net nenumatytam atvejui: dabar jau pustrečių metų rekonstruojant Gargždų kultūros centrą jis tapo pagrindine miesto renginių vieta.
Čia vyksta konferencijos, forumai, minimos atmintinos datos, švenčiamos valstybinės šventės.
Kultūros pasas – efektyvus
Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė kartu su kino teatro kolektyvu didžiuojasi, kad yra vieninteliai regione, kur kino teatras priklauso Savivaldybei, ir džiaugiasi sėkminga „Minijos“ dešimtmečio po modernizacijos veikla.
Jos nuomone, tam įtakos turėjo ne tik veiklos pobūdis, bet ir susiklausiusios komandos darbas, atsilaikymas prieš skeptiškas nuomones. Daugiau nei pusė darbuotojų čia dirba nuo atsinaujinimo pradžios, o J. Mikutis – net nuo 1995 m.
Sunkiausi „Minijos“ kino teatro metai buvo kovido pandemijos laikotarpis: nėra žiūrovų, nėra pajamų, iš kurių darbuotojams mokamas atlyginimas.
„Dabar jau galime pasidžiaugti, kad pastaruoju laikotarpiu finansinė padėtis stabilizavosi, grįžo žiūrovų srautai“, – pastebi V. Skuodienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad visgi atsipalaiduoti nėra kada: žiūrovus nuolat reikia auginti, pritraukti, sudominti. Viena iš naujų priemonių – Kultūros pasas.
Šiuo metu pagal Kultūros pasą vykdomos trijų krypčių edukacijos: J. Mikutis muziejuje rūpinasi kino istorijos sklaida, dailės studijos vadovė Nomeda Jokubaitienė po filmų peržiūros kartu su vaikais kuria judančius paveikslėlius, direktorės pavaduotoja Asta Vaičiulienė organizuoja pokalbius, diskusijas aptariant peržiūrėtus filmus.
Veiklos pobūdis – europietiškas
Kino teatro „Minija“ padalinio vadovo, inžinieriaus Simo Budrecko iniciatyva pernai kino teatras tapo „Europa Cinema“ bendruomenės nariu.
Ši tarptautinė asociacija yra nekomercinius Europos kino teatrus vienijančio tinklo narė. „Europa Cinemas“ vienija 1 221 kino teatrą skirtinguose Europos regionuose.
Ši narystė „Minijos“ kino teatrui atvėrė dar didesnes galimybes ne tik demonstruoti naujausius europietiškus filmus, bet ir dalyvauti visose svarbiausiose diskusijose Europos kino vystymo klausimais, taip pat suteikia teisę į finansinę paramą: gauta 12 000 eurų.
Šiais metais S. Budreckas pateikė vėl naują gerą žinią: „Minija“ ketina dalyvauti tarptautiniame projekte.
„Norime dar efektyviau dalyvauti projektinėse veiklose, užimti kuo labiau jaunimą, kad ateityje jie galėtų kurti trumpametražius filmus, kad vis labiau pamėgtų kiną. Tokie mūsų užmanymai, vizijos“, – dalijosi Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė.
Žiūrovai – ne tik vietiniai
Svarbiausias kino teatro „Minija“ veiklos palaikytojas yra žiūrovas. Koks jis Gargžduose? Tai ne tik gargždiškiai, bet ir kretingiškiai, plungiškiai, skuodiškiai, telšiškiai, mažeikiškiai, žinoma, klaipėdiškiai. Atvažiuoja vasaromis ir Palangoje poilsiaujančiųjų.
Čia lankėsi ir, žinoma, pirmiausia neaplenkė kino technikos ir fotoaparatų muziejaus įvairios Lietuvos įžymybės, palikusios ir susižavėjimo įrašus.
Lankosi ir atvažiuoja iš kitų miestų, rajonų daug moksleivijos. S. Budreckas pataria mokytojams, kurie filmai būtų prasmingesni, vertingesni jaunajai kartai.
„Trumpametražiai filmai nepasiteisino, žinoma, paklausiausi filmai yra pramoginiai, lietuviškos komedijos. Tačiau yra susiformavusi ir brandi, kino meną išmananti publikos dalis, kuri visuomet laukia „Kino pavasario“ filmų“, – pastebi S. Budreckas.
Kino teatro darbuotojos atkreipia dėmesį, jog anksčiau tekdavo kantriai aiškinti kino teatro taisykles, neretai ir tėvams, kurie į suaugusiųjų filmus atsivesdavo ir mažamečius vaikus.
Visgi dar pasigendama ir žiūrovų elgesio kultūros: po seanso tenka švarinti salės aplinką: paliekami maisto likučiai, kartais net tušti alkoholio buteliukai.
Laikas naujai modernizacijai
„Minijos“ bilietų kaina itin patraukli – tik 3-5 eurai. Ir jau, matyt, laikas rajono politikams nebedrebėti ir tą kainą kino teatro atnaujinimo dešimtmečio proga šiek tiek padidinti.
Per pastarąjį dešimtmetį kino teatre daug kas nusidėvėjo: ir kėdės, ir kino demonstravimo įranga. Siekiant konkuruoti reikalinga ir modernesnė bilietų pardavimo, rezervavimo, nuolaidų sistema.
V. Skuodienės duomenimis, šiuolaikiška kompiuterizuota programa kainuotų apie 15 000 eurų.
Apibendrinant pokalbį apie „Minijos“ kino teatro pastarojo dešimtmečio veiklą, Gargždų kultūros centro direktorės pavaduotoja A. Vaičiulienė pastebėjo, kad kino teatras tapo mėgstamiausia miesto įstaiga.
Gargždų kino teatras „Minija“ po renovacijos atidarytas 2015 01 24. Jame per 10 metų apsilankė apie 450 000 žiūrovų, surinkta apie 1 500 000 Eur.
Pagal programą „Mokausi iš kino“ apsilankė apie 14 000 mokinių ir surinkta 37 000 Eur.
Per beveik trejus metus nuo Kultūros paso registravimo apsilankė 1 726 vaikai ir surinkta 8 893 Eur.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą