Klaipėdos rajono muziejus praskleidžia tamsų praeities šydą

Jame veikė Priekulės žandarmerija. Pagrindinio namo pirmame aukšte dirbo žandaras, antrame – gyveno jo šeima. 

Gana ramią žandarmerijos veiklą sustabdė Antrasis pasaulinis karas, pasėjęs pasaulyje daug chaoso ir mirčių. 

Po karo, nuo 1945 metų, pastatų komplekse pradėjo veikti Priekulės valsčiaus (vėliau rajono) NKVD-MVD-MGB skyrius, visam laikui palikęs neišdildomą kančių pėdsaką.

Ši saugumo būstinė sujaukė senųjų Klaipėdos krašto gyventojų, naujakurių ir gretimų rajonų žmonių gyvenimą. 

Į jos teritoriją 1945-1954 m. iš įvairių Priekulės valsčiaus vietų, per MGB baudžiamąsias operacijas, buvo gabenami nužudytų partizanų kūnai. 

Po kelių dienų ar savaičių niekinimo juos galimai užkasdavo už pastatų esančiame sklype. 

Pagal artimųjų liudijimus, atliktus istorinius liudijimus ir Genocido tyrimo centro gautą papildomą informaciją, iš archyvinių saugumo dokumentų, skaičiuojama, jog tuometinėje NKVD saugumo būstinės teritorijoje galimai išniekinti 80 partizanų palaikai. 

Kiek jų užkasta šioje teritorijoje, kol kas nėra tikslių duomenų. Neabejotina, jog nuo 2024 m. teritorijoje pradėti vykdyti archeologiniai tyrimai greitu metu papildys informaciją.

Apie šioje NKVD saugumo būstinėje tardytus, išvežtus į kitus kalėjimus suimtuosius, ištremtuosius muziejus turi oficialius dalinius duomenis. 

Tačiau iš gyventojų liudijimų žinoma, kad visgi vienam suimtajam pavyko pasprukti iš Priekulės NKVD saugumo būstinės.

Ši ryžtinga ir drąsi pabėgimo istorija įkvėpė muziejų, pagal pabėgimo kambario formatą, sukurti naują interaktyvią edukaciją „Partizano pėdsakais“. 

Užsiėmimo metu dalyviai nusikelia į 1948 metus, tapę saugumo operatyvinės grupės suimtaisiais. Per trumpą laiką privalo pabėgti iš NKVD saugumo būstinės.  

Pastatų komplekse vyksianti edukacija praskleis tamsų praeities šydą ir interaktyviai papasakos svarbų laisvės kovų tarpsnį.