Kretingos rajono bažnyčios liko nedraustos

Tačiau šiemet parapijoms dar papildomai padalintos lėšos – 15 tūkst. Eur, kurios buvo numatytos bažnyčių draudimui, nes draudimo bendrovės jas drausti atsisakė.

Prašymus teikė tik šeši klebonai

Jau kelerius metus iš eilės, svarstant rajono biudžetą, Taryba patvirtina fiksuotą sumą – 50 tūkst. Eur, kad paremtų Kretingos rajono bažnyčias. Iš viso mūsų rajone yra 14 bažnyčių: 5 jų – Laukžemės, Kalnalio, Budrių, Mikoliškių, Kartenos – yra medinės, 9-ios – kultūros paveldo objektai.

Tačiau paraiškas paramai šiemet teikė tik 6 parapijų klebonai: Kretingos pranciškonų – Saulius Paulius Bytautas, Kretingos evangelikų liuteronų – Darius Petkūnas, Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus – Viktoras Dirvonskis, Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo – Karolis Petravičius, Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus – Zenonas Degutis ir Mikoliškių Šv. Juozapo – Jonas Paulauskas.

Šiųmetiniame biudžete papildomai dar buvo numatyta 15 tūkst. Eur apdrausti ir bažnyčių pastatus, jų turtą.

Tačiau, pasak Kretingos rajono vicemerės Vaidos Jakumienės, draudimo bendrovės drausti daugumą bažnyčių atsisakė dėl neva per didelės rizikos, išskyrus 2 bažnyčias – Salantų sutiko drausti už 4 tūkst. Eur, Jokūbavo – už 1,5 tūkst. Eur. Tuomet rajono Taryba priėmė sprendimą nedrausti nė tų dviejų bažnyčių, o likusias lėšas ne grąžinti į biudžetą, bet išdalinti toms 6 šiemet paraiškas Bažnyčių rėmimo programai teikusioms parapijoms.

Nors prieš kelias dienas, patikino vicemerė, Savivaldybei viena draudimo bendrovių atsiuntė raštą, prašydama pateikti bažnyčių turto aprašus, galbūt sutiktų jas drausti, tačiau šiems metams politikų sprendimas jau priimtas.

Savivaldybė kreipsis į Vyriausybę

„Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kodėl gi draudimo bendrovės atsisakė drausti bažnyčias, gal numatydamos nemenką gaisrų riziką ir tai, kad bažnyčios yra kultūros paveldo objektai? Ir kodėl rajono politikai atsisakė drausti Salantų ir Jokūbavo bažnyčias?

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius į tai atsakė: „Pasigedome draudimo bendrovių pozicijos nacionaliniu mastu – prižiūrėti visą bažnyčių paveldą, o ne skirstyti – viena patinka, kita ne. 

Šalies draudimo bendrovės akcentuoja esančios socialiai atsakingos: jei taip, dirbkime šia linkme kartu, tačiau jų nuostatuose – nedrausti bažnyčių, tad keiskit nuostatus. 

Mūsų parapijų klebonai kreipėsi į draudimo bendroves, tačiau šios su jais nebendravo, tuomet jie kreipėsi į Savivaldybę, o mes – į brokerius, kad apdraustų visas 14 bažnyčių, neišskiriant nė vienos. Dabar rengiame raštą Vyriausybei, kad šalyje keistųsi požiūris į Bažnyčios turto apsaugą.“

Būtini tvarkingi dokumentai

Kretingos rajono politikas Steponas Baltuonis sakė kalbėjęs su vienos draudimo bendrovės atstove ir ši patikino, kad nesą objektų, kurių jie nedraustų. 

„Drausti bažnyčias atsisakoma dėl kelių priežasčių: nesutvarkytų dokumentų, Registro centre neįregistruoto turto ir nesant tikslios turto apskaitos. 

Draudikė sakė: turi būti inventorizuoti bažnyčiose esantys objektai ir žinoma, kokia likutinė turto vertė, nes jie negali vertinti „iš lubų“, – priežastis įvardino S. Baltuonis. Jo žiniomis, draudimo bendrovė išmokėjo išmoką, kai prieš kelerius metus gaisras nusiaubė Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį.

S. Baltuonis taip pat pasvarstė: jei Savivaldybė vienoje draudimo bendrovėje draudžia savo pastatą ir jai priklausančias įstaigas, taigi, būdama pelninga klientė, su ta pačia bendrove galbūt galėtų derinti ir sutartį dėl rajono bažnyčių draudimo. „Stambūs klientai nesimėto, draudimo bendrovės, manyčiau, atkreiptų į tai dėmesį“, – pastebėjo S. Baltuonis.

Kam ir kiek atriekė

Lėšos – 50 tūkst. Eur – iš Bažnyčių rėmimo programos buvo paskirstytos pagal klebonų prašymus, atsižvelgiant į jau vykdomus stambius darbus: daugiausia lėšų – 14,5 tūkst. Eur – paskirta Darbėnų parapijai, kurios klebonas Viktoras Dirvonskis ėmėsi atnaujinti miestelio bažnyčią. 

Šiemet skirtos lėšos bus panaudotos grindims pakloti granito ir plytelių mozaika.

Kretingos pranciškonų bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas teikė paraišką, kad gautų lėšų pradėti Šv. Barboros altoriaus restauravimo darbus – buvo skirta 10 tūkst. Eur parengti techninius dokumentus.

Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Karolis Petravičius prašė 19 tūkst. Eur grindims betonuoti, buvo skirta 10 tūkst. Eur.

Mikoliškių parapijos klebonas Jonas Paulauskas siekia sutvarkyti lietaus nuotekų tinklus ir drenažą – tam skirta 8 tūkst. Eur. Evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Darius Petkūnas nori remontuoti parapijos namų langus – skirta 3,5 tūkst. Eur.

Laukžemės Šv. Apaštalo Andriejaus parapijos klebonas Zenonas Degutis pageidavo, kad Savivaldybė sumokėtų 4 tūkst. Eur Lietuvos nacionalinio muziejaus restauratoriui Mindaugui Būgai už atkurtos itin senos ir vertingos Madonos skulptūros kopiją, lėšos buvo paskirtos.

Po kiek bus pridėta, išdalinus draudimui nepanaudotas lėšas, kol kas dar nėra aišku.

Patiems drausti sudėtinga

Kai kurių Kretingos rajono parapijų klebonai neslėpė apmaudo, kad bažnyčių valstybė nedraudžia. Jei bažnyčios – valstybės saugomi objektai, valstybė ir turėtų pasirūpinti jas apdrausti. 

Juolab kad renovuojant ar iš dalies tvarkant bažnyčią, būtina laikytis Kultūros paveldo departamento reikalavimų. 

Antra vertus, draudimo kompanijos atsisako drausti bažnyčias, nes rizika per didelė: atsitikus nelaimei, kaip tarkim, kilus gaisrui Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno komplekse, buvo sumokėta didžiulė išmoka.

Pačioms parapijoms savomis lėšomis apdrausti šventoves yra sudėtinga, nes bažnyčių lankomumas, ypač kaimų vietovėse, mažas, o surinktų aukų vos užtenka sumokėti už komunalines paslaugas.

Vienos lankomiausių Kretingos pranciškonų bažnyčios klebonas Saulius Paulius Bytautas patvirtino, kad patiems apdrausti bažnyčios ir vienuolyno kompleksą finansiškai būtų pernelyg sudėtinga, – tam, kad išvengtų galimų nelaimių, yra įrengę signalizaciją ir priešgaisrinę sistemą.

Ką parėmė pernai

Pernai didžiausia – 13,8 tūkst. Eur – suma taip pat buvo paskirta taip pat Darbėnų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčiai tvarkyti, konkrečiai – pakeisti senus langus, į kuriuos per laiką buvo įsimetęs puvinys ir dėl to kentėjo pastato vidus.

Po 10 tūkst. Eur buvo išdalinta 3 rajono parapijų – Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo, Jokūbavo Šv. Mergelės Marijos ir Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai – bažnyčioms tvarkyti. 

Lėšos paskirtos Jokūbavo bažnyčios stogo dangai pakeisti – ankstesnė skardinė danga surūdijusi. Naujai statomai Vydmantų bažnyčiai lėšų paskirta įrengti stiklo konstrukcijas.

Kretingos evangelikų liuteronų parapija tvarkė bažnyčios viduje esančius medinius laiptus, vedančius į palėpę ir bokštą – tam skirta 3,5 tūkst. Eur.

Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Jonas Paulauskas prašė lėšų medinės jų bažnyčios pastogėms apkalti, – Savivaldybė jo prašymą tenkino, skirdama 2,7 tūkst. Eur medžiagoms įsigyti ir darbams atlikti.