Mykolo Vaitkaus atminimą įamžins Gargždų parke pastatyta skulptūrinė kompozicija

Tokiam sprendimui ketvirtadienį pritarė posėdžiavusi Klaipėdos rajono taryba.

Šiemet yra minimos Mykolo Vaitkaus 140-osios gimimo metinės ir 50-osios mirties metinės, tad Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Mykolo Vaitkaus metais. Šias sukaktis įprasmins ir Gargždų parke, prie didžiųjų laiptų, pastatyta skulptūra.

„Manau, kad ši kompozicija ne tik papuoš Gargždų parką, bet ir taps nauju traukos objektu – kvies atkreipti dėmesį į iškilų mūsų kraštietį, prisėsti ant vienos iš kėdžių bei pasigrožėti Minijos slėnio panorama.

Juk ir M. Vaitkus vaikystėje gyveno Gargžduose, o jo kūryboje atsispindi meilė gimtinei“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Skulptūrinę kompoziciją sukūrė skulptorius Lukas Šiupšinskas. Jos atidengimas planuojamas spalio 27-ąją, M. Vaitkaus gimimo dieną.

„Visa kompozicija itin prasminga. M. Vaitkus vaizduojamas susimąstęs, atspindimas kūrybos momentas. Bus pastatyta ne tik M. Vaitkaus skulptūra, bet ir stalas su kėdėmis, priminsiantys kūrėjo kambario fragmentą.

Ant stalo stovės žvakė, arbatos puodelis, popieriaus lapai, ant kurių – M. Vaitkaus žodžiai ir keturios knygos, simbolizuojančios keturias kultūras – kuršių, lietuvių, vokiečių, žydų. O kėdžių atlošuose bus vaizduojama keturių vandenų tematika“, – teigia vicemerė Violeta Riaukienė.

Apie Mykolą Vaitkų

Mykolas Vaitkus – talentingas rašytojas, kurio knygos – bibliografinė retenybė, savo atsiminimuose aprašė jau nebeegzistuojančius baronų Renių dvaro rūmus, jų šeimininkus, Gargždų parką.

Jo atsiminimai (iš viso praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje išleisti 8 tomai) itin vertingi, nes juose ryškiai iškyla vis dar per menkai plačiajai visuomenei pažįstamas tarpukaris su liepsnojančiu pasiryžimu kurti laisvą demokratišką valstybę, su visomis dvasinio, politinio ir meno pasaulio spalvomis ir užkulisiais juose.

M. Vaitkus artimai bendravo su ryškiausiais praėjusio šimtmečio pirmosios pusės politikos, bažnyčios, kultūros ir visuomenės veikėjais – Antanu Smetona, Augustinu Voldemaru, Maironiu, Vaižgantu, Adomu Jakštu-Dambrausku, Sofija Kymantaite-Čiurlioniene, Salomėja Nėrimi, Kipru Petrausku, vėliau – su dauguma išeivijos kūrėjų, ypač Bernardu Brazdžioniu, kuris ir paskatino parašyti prisiminimus, kurie tapo vertingiausia jo kūrybos palikimo dalimi.

Taip pat Vaitkus rašė ir romanus, dramas, eilėraščius, laikomas estetizmo krypties pradininku Lietuvoje.

2018 m. Mykolui Vaitkui suteiktas Gargždų miesto garbės piliečio vardas, yra jo vardu pavadinta gatvė.