Neringos žvejų pasaulis – įkvėpimo šaltinis tyrimams bei turizmo rinkodarai

Siekdami puoselėti ir populiarinti Pamario žvejų kultūrą, Neringos muziejai įgyvendina projektą „Žvejų bendruomenės ir Kuršių nerijos kultūrinis kraštovaizdis: sąsajos tarp istorijos ir šiandienos“.

Jo metu sukurtas naujasis audiogidas jau šį sezoną praturtins Kuršių nerijos istorijos muziejaus Nidoje svečių patirtį. Prasidėjo ir ekspedicijos, skirtos įamžinti vietos žvejų ir jų šeimų praeitį bei dabartį. Tolesniuose planuose – reprezentaciniai vaizdo siužetai ir dokumentinė apybraiža apie vietos žvejybos tradicijas bei šių dienų žvejų gyvenimą ir darbą.

Anot Neringos muziejų direktoriaus pavaduotojos dr. Indrės Žigeu, gyvensenos ypatumai, kadaise buvę savaime suprantami, analizuojami kitu kampu bei kitu laiku, gali ne tik žavėti išskirtinumu, bet ir papasakoti daugiau, nei numanėme. Neatsitiktinai žvejyba Kuršių mariose 2024-aisiais įtraukta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

„Kuršių marių žvejų paveldas – tai Mažosios / Prūsijos Lietuvos istorija, kurioje telpa ir kova su keliaujančiu nerijos smėliu, užpusčiusiu ištisus kaimus, ir žvejyba atšiauriomis sąlygomis, siekiant išmaitinti gausias šeimas, ir daugybė kitų kultūros reiškinių, tokių kaip vėtrungės, medinės burvaltės, gastronomijos paveldas. Pastebime, kad, laikui bėgant, jie atrodo vis labiau egzotiški, – akcentuoja archeologė dr. I. Žigeu.

– Tai, kad žvejyba Kuršių mariose – vis dar gyvybinga ūkinė veikla, neatsiejama nuo UNESCO saugomo Kuršių nerijos kultūrinio kraštovaizdžio, ir paskatino mus prieš kelerius metus parengti paraišką dėl jos pripažinimo nematerialia kultūros paveldo vertybe. Įgyvendindami naująjį projektą, siekiame ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir fiksuoti šiandien aktualius procesus, susijusius su žvejų bendruomene, susibūrusia Kuršių nerijoje po Antrojo pasaulinio karo. Tikimės, kad surinkta medžiaga taps atradimų šaltiniu ateities kartoms.“

Viena iš projekto iniciatyvų – įsibėgėjančios ekspedicijos, kurių metu kalbinami vietos gyventojai, susiję su žvejyba Kuršių mariose. Šitaip, anot muziejininkės, siekiama įamžinti pokariu į Neringą atsikrausčiusių naujakurių, dabar kraštą vadinančių savo namais, patirtis.

Ekspedicijų metu surinktą medžiagą ketinama įtraukti į Neringos muziejų edukacines programas, ekspozicijas, parodas bei saugoti fonduose galimiems būsimiems tyrimams. Herojai, jų veikla ir aplinka fotografuojami – projekto metu taip pat planuojamos kilnojamosios parodos.

Ekspedicijų herojai, šiuo metu plėtojantys žvejybos verslą, bus įamžinti ir 4-iuose reprezentaciniuose vaizdo siužetuose, kuriuos jie galės naudoti savo veiklai viešinti. Bus sukurtas ir vienas trumpo metro dokumentinis filmas, skirtas krašto reprezentacijai.

Įsibėgėjantis projektas vyks dvejus metus ir baigsis 2027 m. Bendra projekto finansavimo suma – 32 294 Eur. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

Netikėta, bet laukta: „Sveika, Neringa!" vyks du kartus

© Kartu su festivalį organizuojančios „Pilietinės medijos“ atstovais aptartas pasiruošimas pirmajam festivalio renginiui Nidoje. Neringos savivaldybės nuotr.

Praėjusiais metais dešimtmetį minėjęs festivalis "Sveika, Neringa!" šiemet auga ir, tęsdamas gamtosaugines tradicijas, vyks net du kartus: gegužės 30 dieną Nidoje ir rugsėjo 19 dieną Juodkrantėje.

Šiandien kartu su festivalį organizuojančios „Pilietinės medijos“ atstovais aptartas pasiruošimas pirmajam festivalio renginiui Nidoje. Tęsiant tradiciją, programoje numatyta prasminga gamtosauginė iniciatyva – savanoriai bus kviečiami valyti Kuršių marių dugną atkarpoje nuo Nidos centrinės dalies iki Neringos sporto mokyklos.

Į šią veiklą bus kviečiamas kuo didesnis ratas savanorių, kurie padės iš vandens pašalinti susikaupusias atliekas – nuo smulkių šiukšlių iki į dugną nugrimzdusių daiktų. Tai ne tik gerins marių ekologinę būklę, bet ir prisidės prie saugesnės bei švaresnės aplinkos vandens gyvūnijai, paukščiams, vietos bendruomenei ir šiais metais Nidoje vyksiantiems tarptautiniams buriavimo renginiams.

Švaresnės Kuršių marios – svarbi sąlyga pasitinkant navigacinį sezoną. Šiemet festivalis taps ne tik vasaros, bet ir navigacinio sezono pradžios ženklu. Tradiciškai kovo pabaigoje–balandį į Kuršių marias nuleidžiami Pamario laivai, todėl pirmoji sezono šventė bus pažymėta būtent Neringoje.

Gegužės 30-ąją Nidoje vyks Kuršių marių laivų samplauka bei koncertas ant vandens. Kaip ir Juodkrantėje, scena bus įrengta vandenyje, o atlikėjai koncertuos tiek žiūrovams krantinėje, tiek laivuose.

Paskutinį gegužės savaitgalį vyks ir kitos šventinės iniciatyvos – kapitonų turgelis, Neringos sporto mokyklos organizuojamos įvairių sporto šakų rungtys. Neringa taps ir žurnalistų ralio („Press Rally“) finišo vieta.

„Kasmet sulaukiame klausimų – kas naujo laukia Neringoje? Šiemet turime atsakymą: festivalis „Sveika, Neringa!“ auga ir tampa dviejų dalių švente. Tai ne tik naujiena, bet ir kvietimas visiems įsitraukti – pradėti vasaros sezoną prasmingai ir įspūdingai. Praėjusį rudenį Juodkrantėje vykusi laivų samplauka parodė, kad tokie susitikimai gali tapti gražia tradicija, todėl kviečiame ją tęsti ir stiprinti“, – sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Karinės pratybos Juodkrantėje

Kovo 25-26 dienomis Karinių jūrų pajėgų Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos Štabo apsaugos kuopa organizuoja karines lauko taktikos pratybas. Atsižvelgiant į pratybų scenarijų ir iškeltus uždavinius, veiksmai bus vykdomi Alksnynės gynybiniame komplekse.

Pratybų metu bus griežtai laikomasi gamtosaugos taisyklių reikalavimų.

Apkasų įrengimo ir kitų kasimo darbų nebus atliekama, sunkioji karinė technika nebus naudojama.

Pratybų metu bus naudojamos mūšį imituojančios priemonės – garsiniai (imitaciniai) šaudmenys, pirotechniniai sprogstamieji ir dūminiai užtaisai bei bus įrengiamos inžinerinės užtvaros. Po pratybų imitacinių šaudmenų tūtos, pirotechninių ir dūminių užtaisų likučiai bei inžinerinės užtvaros bus surinktos.