Olando kepurę lankyti darosi pavojinga, žmonės raginami pasisaugoti

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija praneša, kad po itin snieguotos ir šaltos žiemos iškart teigiama temperatūra pasitinkantis kalendorinis pavasaris net tik maloniai džiugina, bet ir pažeria įvairių didesnių bei mažesnių iššūkių.

Praėjusį savaitgalį Pajūrio regioninio parko grupės specialistai prie Olando kepurės skardžio pastebėjo susiformavusią grunto uolienų nuošliaužą.

„Šiuo laiku rekomenduojame Olando Kepurės skardžiu vaikščioti atokiau - bent jau keletą metrų - nuo skardžio atbrailos. 

Taip pat rekomenduojame laikytis ir didesnio nei kelių metrų atstumo nuo skardžio vaikštant paplūdimio teritorijoje.

Didesniu atstumu aplenkti reikėtų ir tas skardžio vietoves, kuriose prie pat skardžio atbrailos pastebimi augantys medžiai", - apie galima pavojų įspėja direkcija.

Olando kepurės skardžio lankytojai kviečiami saugoti ne tik save ir savo turtą, bet ir šį vieną ryškiausių pajūrio gamtos paveldo objektų.

Teigiama, jog grunto uolienų nuošliaužos Olando kepurės skardyje nėra anomalija, jos pastebimos dažną pavasarį.

„Tai yra natūrali skardžio formavimosi dalis, kuomet per žiemą sušalę skardžio gruntiniai vandenys pavasarį pamažu atitirpsta ir per skardyje esančius latakus iš jo išplauna smėlį.

Tokiu būdu čia žiemą susiformuoja ir nemažo lankytojų dėmesio kasmet sulaukiančios „ledo varveklių skulptūros“.

Visgi jei oro temperatūra dažniau svyruoja iš teigiamos į neigiamą, sušalęs grunto vanduo atskelia ir stambesnius skardžio uolienos gabalus, todėl pradeda formuotis ir didesnės bei ryškesnės nuošliaužos", - tikina direkcija.

Šiemet dėl itin šaltos žiemos, gan staigaus temperatūros atšilimo bei didesnio temperatūrų svyravimo pastarosiomis savaitėmis, smėlio nuošliaužų Olando kepurėje galima tikėti anksčiau ir daugiau.

Todėl Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija ir rekomenduoja visiems Olando kepurės lankytojams būti atsargesniems tiek vaikštant pačiu skardžiu, tiek jo papėdėje.