Tiekėjo ir gyventojų požiūris į vandenį nesutampa: vieniems - geras, kitiems - ne

Gargždų pašonėje gyvenantis Artūras Jonušas teigia, jog vamzdynais atkeliaujantis vanduo skleidžia blogą kvapą.

„Manau, kad tiekiamas nekokybiškas vanduo. Dėl bjauraus kvapo jo neįmanoma gerti, žmonės sako, kad vaikai nenori praustis duše, nes iš jo išeina smirdintys“, - naujienų portalui VE.lt praėjusią savaitę sakė A. Jonušas.

Ąžuolyno take gyvenantis vyras teigia, kad kalba ne tik savo, bet ir kaimynų vardu: „Visi skundžiasi vandens kvapu.“

A. Jonušas sako, kad šioje vietoje gyvena apie metus ir ne vieną kartą kreipėsi į vandenį tiekiančią bendrovę „Klaipėdos vanduo“, ji į pranešimus reagavo, bet padėtis nesikeičia.

„Savo akimis mačiau, kai atvažiavę darbuotojai atsuko hidrantą, ir tiek. O iš bendrovės gavome atsakymą, kad vandenyje padidėjusi geležies koncentracija.

Mes mokame už paslaugą, kuri yra nekokybiška. Sumos nedidelės, bet mūsų - daug.

Aš čia - naujokas, gyvenu apie metus, o senbuviai sako, kad kvapas buvo ir anksčiau“, - pasakojo sodų bendrijos gyventojas.

Jo teigimu, vietoj į namus tiekiamo vandens daugelis gyventojų vis dar naudoja iš šulinių semiamą vandenį.

Sveikatai nepavojinga

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nurodė, kad visada stengiasi operatyviai reaguoti į gyventojų pranešimus ir imtis būtinų veiksmų situacijai spręsti - taip nutiko ir šįkart.

„Gavę informaciją apie šį konkretų atvejį, nedelsdami atlikome vandentiekio tinklų plovimus per hidrantus bei paėmėme mėginius laboratoriniams tyrimams“, - teigia bendrovės atstovė spaudai Justina Kazragytė.

Pasak jos, sodų bendrijai vanduo tiekiamas iš Gargždų vandenvietės, kurioje jis atitinka keliamus saugos ir kokybės reikalavimus, bet pačioje bendrijoje užfiksuota didesnė geležies koncentracija.

„Šiai gyvenvietei geriamasis vanduo tiekiamas iš Gargždų vandenvietės. Naujausi, liepos 14 dieną atlikti Gargždų vandenvietės tyrimai rodo, kad tiekiamas vanduo atitinka visus Lietuvos higienos normos reikalavimus.

Tačiau pačioje gyvenvietėje paimtuose mėginiuose užfiksuota padidėjusi geležies koncentracija. Tai rodo, jog pokytis įvyko vandentiekio tinkle, o ne pačioje vandenvietėje“, - nurodoma bendrovės atstovės komentare.

Jame taip pat aiškinama, kad geležies koncentracija vandenyje žmonių sveikatai pavojaus nekelia, gyventojai taip pat raginami periodiškai valyti savo namuose esančius vamzdžius.

„Pastebėtina, kad geležis yra indikatorinis rodiklis, todėl jos koncentracijos padidėjimas nedaro tiesioginės įtakos sveikatai, nors gali turėti įtakos vandens spalvai ar skoninėms savybėms.

Gargždų vandentiekio tinkluose nuolat vykdome profilaktinius plovimo darbus, tačiau ne mažiau svarbu, kad gyventojai periodiškai praplautų ir savo pastatų vidaus tinklus, kuriuose taip pat gali kauptis nuosėdos“, - teigia J. Kazragytė.

Bendrovė primena, kad Vakarų Lietuvoje požeminis vanduo natūraliai pasižymi didesne tam tikrų mikroelementų - tarp jų ir geležies -  koncentracija.

Dėl to Klaipėdos rajone ateityje turėtų būti gerinama vandens tiekimo infrastruktūra.

Klaipėdos rajono savivaldybė anksčiau yra patvirtinusi bendrovės „Klaipėdos vanduo“ tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimo programą 2021-2030 metais, kuri pareikalaus didžiulių lėšų ir gali būti derinama su kitais stambiais projektais.

„Esame numatę Gargždų vandenvietės kokybės gerinimo priemones. Šio projekto įgyvendinimas pareikalaus reikšmingų investicijų, todėl jo realizavimo etapai bus derinami su kitais strateginiais infrastruktūros projektais ir vykdomi atsižvelgiant į finansines galimybes, Klaipėdos rajono savivaldybės įsitraukimą bei bendrą investicijų programos prioritetų eilę“, - teigiama bendrovės komentare.

Anot jo, šiemet Klaipėdos rajone - Ežaičiuose, Vanaguose, Vėžaičiuose, Rokuose ir Rudgalviuose - jau įrengtos 5 naujos vandens ruošyklos, į kurias investuota apie 1,2 mln. eurų skaičiuojant be PVM.