Už kaimų švarų vandenį mokės ir Kretingos gyventojai

Kretingos miestas gauna visiškai išvalytą vandenį

Savivaldybė privalo užtikrinti gyventojų aprūpinimą Higienos instituto nustatytas normas atitinkančiu geriamuoju vandeniu. 

Kretingos rajone centralizuotai geriamąjį vandenį tiekia Savivaldybės uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, turinti 39 vandenvietes. Didžiausioje Kretingos miesto, Salantų, Vydmantų, Kulūpėnų, Kartenos, Darbėnų, Lazdininkų, Jokūbavo, Baublių ir Kurmaičių vandenvietėse požemių vanduo, prieš jį patiekiant vartotojams, yra visiškai išvalomas nuo perteklinio fluoro, geležies, kitų priemaišų. 

Išlyga tiekti ne visiškai išvalytą vandenį iki šiol buvo taikoma 26 įmonės vandenvietėms, tačiau neseniai 5 vandenvietėms išlygos neliko, Higienos institutui padidinus leistiną boro kiekį nuo 1 iki 1,5 miligramų viename litre. 

Dar vienos – Kluonalių – vandenvietės vandens gerinimo problema išspręsta šios gyvenvietės vandens tiekimo tinklus sujungus su Kretingos vandenviete.

Šešios kaimų, turinčių 200 ir daugiau gyventojų, vandenvietės tvarkomos pasinaudojant ES parama. Savivaldybės lėšos šiame projekte sudaro didžiają dalį – 1,8 mln. eurų, ES parama – 0,5 mln. eurų. 

Gyventojų kriterijaus ES paramai gauti neatitiko 14 rajono vandenviečių. Štai Pesčiuose iš vandenvietės vanduo tiekiamas 9 abonentams, iš viso – 20 žmonių.

Kaimų vandenvietės įrengtos sovietmečiu, kolūkių laikais. Ar tuomet jų vanduo neturėjo dantims kenkiančio fluoro pertekliaus? Pastebėta, kad fluoro kiekis požeminiuose vandenyse didėja natūraliai gamtiškai bėgant laikui. 

Įmonės „Kretingos vandenys“ direktorės Eglės Alonderienės pastebėjimu, vandenviečių vanduo dėl fluoro tirti pradėtas Nepriklausomybės metais, vis labiau tikslesni yra ir laboratoriniai tyrimai. 

Fluoro norma 1,5 miligramo litre buvo patvirtinta teisės aktais po Nepriklausomybės atkūrimo, vadovaujantis Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis.

Vakarų Lietuvos regionas respublikoje išsiskiria fluoro gausa požemių gėlame vandenyje, kai kuriose Kretingos rajono vandenvietėse jo koncentracija siekia ir 5 miligramus litre.

Asta Karalavičiūtė (kairėje) ir Eglė Alonderienė Kurmaičių vandenvietėje – panašiai bus įrengtos dar 14-a rajono vandenviečių.

Mintį pakišo verslo įmonės

Vienos iš 6-ių su ES parama vandenvietės sutvarkymas kainuos per 383 tūkst. eurų. „Kretingos vandenys“ pasišovė 14 vandenviečių atnaujinti už 339 tūkst. eurų. Kaip pavyko tiek minimalizuoti sąnaudas?

„Mintis kilo stebint verslo įmones, kurioms gamyboje per valandą reikia vos kelių kubinių metrų švaraus vandens. Ir jos tą vandenį išgauna pasistatę vietinius vandens valymo įrenginius. Tose 14 vandenviečių per valandą vandens suvartojama ne daugiau negu 2 kub. metrai. Pesčiuose dar mažiau“, – paaiškino E. Alonderienė.

Pesčiuose „Kretingos vandenys“ kiekvienam abonentui pastatys individualius vandens valymo filtrus, vaizdžiai tariant – „po kriaukle“. Vieno tokio filtro komplekto kaina apie 150 eurų. Įmonė filtrus prižiūrės, keis. 

Ar tokie individualūs filtrai užtikrins vandens kokybę? „Kretingos vandenų“ geriamojo vandens technologė Asta Karalavičiūtė patikino, kad Pesčiuose yra tam būtinos sąlygos: Pesčių vandenvietės vanduo yra vienas švariausių rajone – jame aptinkamas tik fluoras.

Kitose 13 vandenviečių bus pastatyti konteineriai, kuriuose sumontuos vandens valymo įrenginius. „Kretingos vandenys“ jau pradėjo konteinerių, filtrų viešuosius pirkimus. 

„Pirmiausia įsigysime konteinerius, prie jų prijungsime gręžinių vandenis, tada pastatysime filtrus“, – darbų seką dėstė E. Alonderienė, akcentavusi, kad 2026 m. pradžioje visos 20 vandenviečių turės būti sutvarkytos.

Vieno konteinerio-namelio kaina svyruoja apie 8 tūkst. eurų, konteinerį pagaminti užtrunka apie 2 mėnesius. 

Filtrų sistemų kaina priklauso nuo jų galingumo. Filtrų tiekėjų Lietuvoje yra, bet gaminami filtrai užsienyje. 

Konteinerius statys, filtrus montuos įmonės „Kretingos vandenys“ darbuotojai, tam bus pasitelktos abi po 3 darbuotojus turinčios vandentiekio avarijų likvidavimo brigados.

Investicijos didins vandens kainą

Paskutiniame prieš vasaros atostogas liepos mėnesio posėdyje Kretingos rajono savivaldybės taryba protokoliniu sprendimu pritarė 339 tūkst. eurų vertės 14-os rajono vandenviečių sutvarkymo projektui. 

Nors kai kuriems Tarybos politikams kilo abejonių, ar įgyvendinus projektą vandenviečių vanduo atitiks nustatytas normas. Socialdemokratas Tomas Abelkis klausė, ar 339 tūkst. eurų investicija brangins vandenį visiems įmonės paslaugų vartotojams. 

Meras Antanas Kalnius pripažino, kad sutvarkius kaimų vandenvietes, vandens vartotojų tuose kaimuose nepadaugės. 

„Bet Savivaldybė privalo gyventojus aprūpinti švariu geriamuoju vandeniu, tad sutvarkome vandenvietes arba XXI amžiuje vandenį „bambaliuose“ vežame“, – sakė meras.

„Kretingos vandenys“ rajono vandentvarkos ūkio projektams savų lėšų neturi, tam lėšas skirdama Savivaldybė turi didinti įmonės įstatinį kapitalą. Įstatinis įmonės kapitalas 2024 m. buvo didinamas du kartus: 465 tūkst. eurų kovą Melioratorių g. Kretingoje, Mokyklos g. Vydmantuose,Taikos g. Kluonaliuose, Darbo g. Kurmaičiuose ir 313 tūkst. eurų lapkritį Laukų g. Kretingoje, Sodų, Šermukšnių g. Padvariuose, Vyšnių g. Kulūpėnuose vandentiekio, nuotekų tinklams įrengti.

Galutinį sprendimą dėl 339 tūkst. eurų investicijos ir dar vieno bendrovės „Kretingos vandenys“ įstatinio kapitalo padidinimo Kretingos rajono savivaldybės taryba priimti turėtų artimiausiame – rugpjūčio mėnesio – posėdyje. 

Protokolinio pritarimo skirti 339 tūkst. eurų 14-ai rajono vandenviečių sutvarkyti reikėjo projekto įgyvendinimo procesams spartinti.

„Pastačius vandenvietėse konteinerius, filtrus, atsiras naujas įmonės eksploatuojamas turtas ir jis atsispindės paslaugų kainoje, o vartotojų nedaugėjant taip sparčiai, kaip išlaidų, vanduo neišvengiamai brangs“, – tvirtino E. Alonderienė.

Atsakydama dėl rizikos kaimų vandenvietes tvarkant ūkio būdu E. Alonderienė teigė, kad rizikos visuose projektuose yra, ir kaip pavyzdį pateikė ilgai užsitęsusį Lazdininkų vandenvietės projektą. 

Jį rengė kvalifikuoti specialistai, rangos darbus atliko tokių objektų statybose patyrusi įmonė. 

Lazdininkų vandenvietės projektuotojai, anot E. Alonderienės, nė neįtarė gyvenvietės požemio vandenyse esant organinių priemaišų ir ta tarša projektuojant vandenvietę nebuvo įvertinta. 

„Rengiant projektą dar nebuvo tokios apimties tyrimų, kad ir tas organines priemaišas nustatytų. Kai pradėjo vandens gavybą, atliko pirmuosius jo tyrimus, paaiškėjo, kokią bėdą turime“, – sakė E. Alonderienė.