Pasak politologų, NATO lyderio rinkimo procesas yra labai „banguojantis“, todėl atmesti scenarijaus, kuriame G. Grybauskaitė užima šį svarbu postą, dar negalima.
„Paprastai, kai viena kandidatūra ar tokia versija yra iškeliama, žiūrima, kaip į tą kandidatūrą yra reaguojama tiek viešumoje, tiek užkulisiuose.
Tuomet, jei nėra pozityvaus atgarsio, iš tokio debatų lygmens ta kandidatūra gali kuriam laikui iškristi, tačiau tai nereiškia, kad ji negali vėl sugrįžti.
Tai yra tokie banguojantys procesai, todėl tikrai nebūtinai tai reiškia, kad šis klausimas jau yra baigtas, neaktualus ar išspręstas.
Žinoma, gali būti ir taip, kad kol kas nematyti ženklų, kad D. Grybauskaitė būtų realus variantas, matomas platesniuose sluoksniuose“, – Alfa.lt sakė Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentė Rima Urbonaitė.
Negalima sakyti, kad tas D. Grybauskaitės išnykimas iš to viešojo kalbėjimo svarstant šį klausimą jau reiškia, kad jau ir baigėsi visa ši istorija.
Briuselyje ir kitose sąjungininkų sostinėse spėjimai, kas užims minėtą postą, sklando jau kurį laiką.
Portalas „Politico“ kiek anksčiau skelbė, kad tarp galimų kandidatų pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą D. Grybauskaitė, dabartinė Estijos vadovė Kersti Kaljulaid bei buvusi Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarovič.
„Yra vienas dalykas, ką mes matome viešumoje, ir visai kitas dalykas, kas vyksta užkulisiuose. To, kas vyksta užkulisiuose, informacijos tikrai nėra daug. Gali būti ir taip, kad viešai nėra kalbama apie tam tikrus kandidatus, tačiau jie vėliau išnyra gan netikėtai, vadinasi, apie juos buvo kalbėta užkulisiuose.
Negalima sakyti, kad tas D. Grybauskaitės išnykimas iš to viešojo kalbėjimo svarstant šį klausimą jau reiškia, kad jau ir baigėsi visa ši istorija.
Galų gale mes nežinome, kokia yra jos pačios pozicija.
Jei D. Grybauskaitė neoficialiais kanalais yra išsiuntusi žinutę, kad ji tokių pareigų nenori, tuomet natūraliai tas klausimas gali būti jau išspręstas.
Šiuo atveju mes dar turime tikrai labai daug nežinomųjų“, – teigė politologė.
NATO sluoksniuose tikrai ne kartą buvo diskutuota, kad verta pagalvoti apie lyderę moterį, tad, manau, D. Grybauskaitės pavardė vis dar yra minima.
Rytų Europos studijų centro (RESC) vadovas, politologas Linas Kojala tikino, kad NATO vadovo rinkimų procesas yra per daug kompleksiškas, todėl iš anksto spręsti, kuris kandidatas laimės, yra labai sunku.
„Manau, visas tas procesas šiuo metu yra šiek tiek nustumtas į paraštes dėl to, kas šiuo metu vyksta geopolitiniame kontekste.
Tas kandidatų spektras į tokią poziciją visada yra labai ribotas – iš esmės į ją gali pretenduoti tik valstybių lyderiai arba labai aukštas pozicijas užėmę politikai.
NATO sluoksniuose tikrai ne kartą buvo diskutuota, kad verta pagalvoti apie lyderę moterį, tad, manau, D. Grybauskaitės pavardė vis dar yra minima.
Galbūt ne tarp pačių pagrindinių favoritų, tačiau tie visi įvardijimai, kas yra arčiau ar toliau tos pozicijos, labai spekuliatyvūs“, – Alfa.lt sakė L. Kojala.
Septynis dešimtmečius Vakarų karinei koalicijai vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, bet dabar daug stebėtojų tikisi, kad 30 valstybių grupė išsirinks moterį.
„Tas procesas yra toks labai nestruktūruotas, jis yra politinio sutarimo reikalas, ir mes neseniai matėme Europos Sąjungos lyderio formavimo procesą, kai buvo renkama Europos Komisijos vadovė bei Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Procesas iš dalies buvo labai kompleksiškas, kita vertus, tos pavardės, kurios buvo minimos kaip favoritų, likus savaitei ar kelioms dienoms iki galutinių sprendimų, galiausiai nepasitvirtino.
Šiame procese iš anksto būtų labai sunku kažką atmesti iš anksto“, – teigė politologas.
Nemanau, kad ši kandidatūra buvo svarstoma labai rimtai.
Kita vertus, NATO organizacija yra tokia, kurios lyderis dažnai būna iš nedidelės šalies.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas yra kiek kitokios nuomonės. Pasak jo, D. Grybauskaitės kandidatūra galimai niekad ir nebuvo rimtai svarstyta.
„Iš vienos pusės, gali būti taip, kad tai tiesiog buvo gandas.
Sakyčiau, čia yra tokie gandų lygmens pranešimai, juk užsienio portalai parašo, mūsų žiniasklaida perspausdina ir kartais išeina tokio sugedusio telefono principas.
Nemanau, kad ši kandidatūra buvo svarstoma labai rimtai. Kita vertus, NATO organizacija yra tokia, kurios lyderis dažnai būna iš nedidelės šalies.
Vis dėlto manyčiau, kad tai daugiau tokie mūsų lietuviški teminiai momentai, ir šis reikalas buvo gerokai išpūstas“, – sakė B. Ivanovas.
J. Stoltenbergas, buvęs Norvegijos ministras pirmininkas, nuo 2014 m. spalio ėjo aukščiausio NATO vadovo pareigas.
Sąjungininkai jo sutartį pratęsė iki 2022 m. rugsėjo.
Būstinėje oficialios diskusijos dar tik prasidėjo ir tikimasi, kad J. Stoltenbergo įpėdinis bus pristatytas NATO vadovų viršūnių susitikime Madride kitų metų pavasarį arba vasaros pradžioje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą