Kretingoje vandens stovai aplaužyti nė nepradėję veikti

Paaiškėjo, kad vandens nebuvo dėl to, kad nulaužyti nė nepradėjusių veikti stovų čiaupai. Tačiau Savivaldybės atstovai patikino, kad vanduo šiomis dienomis turi pradėti bėgti.

Neaišku, kas eksploatuos

Atsukti sklendę ir paleisti vandenį šios savaitės pradžioje atvykusiems dviem bendrovės „Kretingos vandenys“ meistrams Liudvigui Klumbiui ir Algimantui Japšui nepasisekė.

„Atidarėme šulinį, bet negalime atsukti vandens, nes nuo stovų nudraskyti čiaupai. Gal nekokybiški buvo, nes nuo abiejų nuplėštos tos pačios dalys“, – pastebėjo meistrai.

Bendrovės „Kretingos vandenys“ vadovas Tomas Jurgutis sakė, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija tik šią savaitę davė nurodymą vandeniui paleisti – „Kretingos vandenys“ įrengė skaitiklius, tačiau stovai nėra perduoti eksploatuoti, nes dar neišsiaiškinta, kuriai bendrovei – „Kretingos vandenys“ ar „Kretingos komunalininkas“ – bus paskirta juos prižiūrėti.

„Dar paaiškėjo, kad ir detalės nulaužytos. Mes tokių specifinių čiaupų neturime. Juos turės parūpinti Vilniaus gatvę tvarkę rangovai“, – patikino T. Jurgutis.

Paklaustas, kiek Savivaldybei kainuos miestiečiams ir svečiams tiekiams geriamasis vanduo, greit primetė, kad per karščiausius mėnesius būtų suvartojama iki 10 kub. m, ir tai kainuotų 17 Eur, o per vasaros sezoną – apie 50 Eur. „Suma nedidelė, o patogumas žmonėms – didžiulis.

Vanduo pasitarnautų miestui ir svečiams, Kretinga galėtų lygiuotis su Europos miestais“, – pastebėjo T. Jurgutis.

Tvarko tai, kas sugadinta

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Turauskaitė priminė, kad didžioji dalis renovuotos Vilniaus gatvės yra Lietuvos automobilių kelių direkcijos turtas, ir ši dalis dar nėra pateikta vertinti komisijai.

Kretingiškiai taip pat piktinasi, kad Vilniaus gatvės grožis blėsta dar neišsiskleidęs: „Džiaugėmės tvorele su Kretingos miesto herbais, bet šie jau kai kur nusitrynę, nudraskytos kapinių vartų rankenos.

Požeminiai konteineriai prie kapinių neveikia, nors įrengti vidury šaligatvio. Vos išdygusią žolę pakraščiuose stelbia piktžolės.“

„Savivaldybei priklausanti Vilniaus gatvės dalis tėra nedidelė, o prieigos, kuriose įrengti vandens stovai, yra Kelių direkcijos nuosavybė. Rangovas – įmonė „Šilutės automobilių keliai“ – broką turi ištaisyti, sulaužytą turtą atkurti, nes objektą įsipareigojo prižiūrėti 5-erius metus.

Pranešėme rangovui apie sulaužytus kranus, kad kuo greičiau juos sutvarkytų, – V. Turauskaitė patikino, kad pažadėta čiaupus pristatyti šiomis dienomis. – Kol kas rangovas įsipareigojimus vykdo geranoriškai, jiems jau teko tvarkyti per eismo įvykį aplaužytą tvorelę.“

Turizmo centre pasiūloma vandens

Kretingos turizmo informacijos centro vadovė Rita Beržanskienė, paklausta, ar turistai nepageidauja vandens, matydami prie jų centro įrengtą stovą, atsakė: „Mes vandens problemą išsprendėme patys, prieš kelerius metus patalpose įrengę geriamojo vandens stovą.

Pas mus užsukę turistai gali nemokamai jo atsigerti. Vienąkart žmogus mūsų teiravosi, kada pradės veikti stovas gatvėje.

Tikrai būtų gerai, jei jis veiktų pagal paskirtį, o ne stovėtų vien dėl grožio“, – pastebėjo R. Beržanskienė.

Tikimasi, kad bus išvengta tyčinio piktnaudžiavimo

„Žmonės mato gražiąją Kretingą, eidami Vilniaus gatve, per parkus. Grįžta nustebę ir sako: kokia graži Kretinga, ligi tol vis pravažiuodavome prošal“, – patikino R. Beržanskienė.

Nepaisant fakto, kad Vilniaus gatvė nepriduota vertinti, V. Turauskaitė mano, kad miesto gyventojams ir svečiams tai nėra esmė. Kretingiškiams svarbu tai, kad šioje prestižinėje miesto vietoje, kaip, beje, ir kitose viešose erdvėse, ypač – parkuose, šią vasarą tyčia niokojamas turtas.

„Labai tikimės, kad geriamasis vanduo bus naudojamas tikslingai ir bus išvengta tyčinio piktnaudžiavimo. Kiek šis malonumas kainuos visiems miestiečiams, galėsime suskaičiuoti po pirmojo vartojimo mėnesio“, – tvirtino V. Turauskaitė.