L. Kasčiūnas: Pasienyje su Baltarusija reikia ne tik stebėjimo sistemų, bet ir tvoros

Šią savaitę komitetas priėmė sprendimą, kuriuo paragino Vyriausybę imtis priemonių skubiai įgyvendinti valstybės sienos su Baltarusija fizinę apsaugą, „t. y. reikalavimus atitinkančios apsauginės tvoros ir jos infrastruktūros kritiniuose valstybės sienos nelegalaus kirtimo ruožuose pastatymą“.

„Mūsų požiūriu, tai būtų svarbus atgrasymo elementas“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Anot jo, tvorą reikėtų įrengti bent jau rizikingiausiose sienos vietose.

„Gal ne visame ruože, gal kokioje pelkėje nereikia tvoros. Jie (migrantų vedliai – BNS) daugmaž ten žino visus takus, svarbu įvertinti, kur kitoje pusėje yra miestelis, keliukas ir pan. Čia ekspertai gali patarti“, – teigė Seimo komiteto pirmininkas.

„Tas fizinis barjeras, ką rodo praktika, pirmiausia, Vengrijos, ta dviguba tvora veikia. Ji tikrai apsaugotų nuo kontrabandos ir kažkiek atgrasytų nuo nelegalios migracijos“, – sakė jis.

Šiuo metu pasienyje su Baltarusija tvora įrengta maždaug 70 kilometrų ruože.

Pats drauge su pasieniečiais naktį iš ketvirtadienio į penktadienį prie sienos su Baltarusija budėjęs L. Kasčiūnas teigė, kad šiuo metu neteisėti migrantai į Lietuvą patenka per tas vietas, kur nėra stebėjimo sistemų.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 38 proc. Lietuvos ir Baltarusijos sienos stebima moderniomis priemonėmis.

Pasak Seimo nario, tai nereiškia, kad likusi dalis yra nestebima.

„Išbandėme termovizorius, taip pat tose vietose pakeliamas dronas, kuris mato nemažą plotą, tai leidžia prognozuoti, kad per tam tikrą laiką ten tikrai niekas neateis“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Noriu pabrėžti, kad siena nėra kiaura. Kiaura būtų, jeigu nelegalūs migrantai keliautų lengvai po Lietuvą“, – pridūrė jis.

NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį, kad tik mažai daliai sulaikytų migrantų suteikiamas prieglobstis, todėl su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ jau kalbama apie jos pagalbą grąžinant užsieniečius į jų kilmės šalis.

„Kai baigiasi prieglobsčio procedūros, bendradarbiaujant su „Frontex“, lėktuvais skraidina juos atgal. „Frontex“ turi daugiau galimybių susitarti, kad tos šalys priimtų savo piliečius. Yra atvejų, kai tai veikė“, – teigė L. Kasčiūnas.

Lietuva su Baltarusija turi 678,8 kilometro ilgio sieną.

Gegužės pabaigoje Baltarusijos parlamente Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad po tarptautinės reakcijos į priverstinį keleivinio lėktuvo nutupdymą Minske Baltarusija migrantų nebestabdys, Lietuva tai vertina kaip sąmoningą Minsko režimo veikimą prieš Vilnių, stipriai remiantį demokratinius procesus Baltarusijoje.

Penktadienio duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 329 neteisėti migrantai. Daugiausiai tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra keturis kartus didesnis nei buvo per visus 2020-uosius. Pareigūnai įtaria, kad dauguma atvykstančiųjų yra iš Artimųjų Rytų.