Labiau kontroliuos vilkikus – nauda kelių priežiūrai sieks šimtus milijonų

Viena svarbiausių vietų, kur ši problema juntama labiausiai, yra būtent Klaipėdos regionas. Apie tai naujienų portalas ve.lt jau rašė šią savaitę. Į uostą kasdien vykstantys intensyvūs krovininio transporto srautai ne vienus metus kelia galvos skausmą tiek kelių prižiūrėtojams, tiek miestui. Ta pati problema atkuali visose parrindinėse šalies magistralėse. Jei dar preiš kelis metus galėjo pasigirti savo kelių būkle ir kokybe, tai dabar jau labai atsilikome nuo kaimynų. Ministras sutinka, kad kritika dėl kelių yra labai teisinga.

J. Taminskas pabrėžė, kad memorandumo pasirašymas buvo tik pradžia.

„Pradėjome nuo problemos identifikavimo, vėliau pasirašėme memorandumą, o dabar jau turime konkretų veiksmų planą iki 2028 metų. Žingsnis po žingsnio įgyvendinsime priemones, kurios leis sustabdyti kelių gadinimą“, – sakė ministras.

Daugiau svarstyklių ir pareigūnų

Plane numatyta gerokai sustiprinti sunkiasvorio transporto kontrolę.

Šiemet pagrindinėse šalies magistralėse bus įrengtos šešios automatinės svėrimo sistemos, 2027 ir 2028 metais – dar po šešias. Iki 2028-ųjų jų iš viso bus aštuoniolika. Bendra projektui reikalingų lėšų suma sieks keliolika milijonų eurų, tačiau sumažėjusi keliams daroma žala leistų jų remontui sutaupyti kelis kartus didesnes sumas.

Taip pat planuojama didinti Lietuvos transporto saugos administracijos pajėgumus – keliuose dirbančių inspektorių skaičių padidinti iki 40, įsteigiant keliolika naujų etatų, įsigyti mobiliųjų svarstyklių, tachografų tikrinimo įrangos bei pareigūnus aprūpinti kūno kameromis.

Ministro teigimu, vien svarstyklių nepakaks.

„Reikia daugiau pareigūnų, daugiau technikos, daugiau bendradarbiavimo tarp institucijų, daugiau stebėjimo. Taip pat keisime teisinį reguliavimą, kad atsakomybė tektų visai grandinei – nuo krovinio siuntėjo iki gavėjo“, – teigė J. Taminskas.

Baudos grėstų ne tik vežėjui

Ministerija rengia teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos už perkrautą transporto priemonę galėtų atsakyti ne tik vežėjas, bet ir krovinio siuntėjas bei gavėjas.

Pasak ministro, siuntėjas turėtų užtikrinti, kad iš jo teritorijos neišvažiuotų perkrautas vilkikas, vežėjas – nevažiuoti pažeisdamas taisykles, o gavėjas – įsitikinti, jog krovinys buvo atgabentas laikantis reikalavimų.

Tačiau naujienų portalo ve.lt kalbinti verslo atstovai sako, kad tokie ketinimai už viršsvorį bausti ne vien vežėją kelia daug klausimų. Taip pat neaišku, kaip bus užtikrinama kontrolė ir kokiu būdu bus paskirstyta atsakomybė.

Kontrolę apeiti bus sunkiau

Šiuo metu vairuotojai neretai iš anksto sužino, kur dirba mobilūs kontrolės ekipažai, ir pasirenka aplinkinius maršrutus.

Ministro teigimu, ateityje tai padaryti bus gerokai sudėtingiau.

Prie to prisidės didesnis bendradarbiavimas tarp Lietuvos transporto saugos administracijos, policijos, muitinės ir kitų institucijų bei nuo kitų metų pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“, kuri leis realiuoju laiku keistis duomenimis apie transporto srautus.

Lietuvos transporto saugos administracijos Kelių transporto departamento vyresnysis patarėjas Remigijus Valatkevičius pripažino, kad dabartiniai kontrolės pajėgumai yra nepakankami.

Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinta apie 6 tūkst. krovininių transporto priemonių. Maždaug 3 proc. jų nustatyti leistinos ašių apkrovos arba bendrosios masės viršijimo pažeidimai.

Pasak jo, svarbiausia ne patikrinimų skaičius, o atsakomybės neišvengiamumas.

„Svarbiausia, kad vežėjai žinotų – pažeidimas bus nustatytas. Tuomet daugelis nė nebandys perkrauti transporto priemonių“, – sakė R. Valatkevičius.

Jis taip pat pripažino, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai nevykdo teisėtų pareigūnų reikalavimų sustoti ir pasverti transporto priemonę, todėl pareigūnams bus perkamos kūno kameros, kurios padės fiksuoti tokius incidentus.

J. Taminskas teigė, kad pagrindinėse šalies magistralėse įrengta monitoringo sistema rodo, jog viršsvorį turi net 25 proc. važiuojančių vilkikų, tačiau šiuo metu ši sistema leidžia tik fiksuoti pažeidimus – jų pagrindu skirti baudų dar negalima.

Klaipėda už remontą primoka milijonus

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad miestas šios iniciatyvos laukė jau seniai.

Pasak jo, dėl intensyvaus krovininio transporto Klaipėda kasmet patiria milijoninius nuostolius.

„Iš Uosto direkcijos keliams atstatyti gauname apie 1,2 mln. eurų per metus, tačiau reali žala siekia nuo 4 iki 6 mln. eurų. Skirtumą padengia Klaipėdos miesto žmonės“, – sakė meras.

A. Vaitkaus teigimu, didžioji dalis vežėjų dirba sąžiningai, tačiau kelių niokojimą lemia tie, kurie sąmoningai viršija leistiną transporto priemonių svorį.

„Žmonės turi teisę važiuoti gerais keliais, o taisyklių nesilaikantys vežėjai turi prisiimti atsakomybę. Džiaugiuosi, kad valstybė pagaliau šią problemą sprendžia iš esmės“, – pabrėžė Klaipėdos meras.

Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad didesnės investicijos į kontrolę atsipirks.

Anot J. Taminsko, dabar kai kurias magistralių atkarpas tenka remontuoti kas dvejus ar trejus metus, nors jos turėtų tarnauti mažiausiai penkiolika metų.

„Tai ne papildomos išlaidos, o investicija, kuri leis sutaupyti šimtus milijonų eurų. Nebereikės nuolat remontuoti tų pačių kelių – lėšas bus galima nukreipti kitų kelių rekonstrukcijai“, – sakė susisiekimo ministras.