Abiturientų egzaminų darbai – daugiau nei 2200 vertintojų rankose

Vertintojams – griežti atrankos kriterijai 

Nors daugiausiai vertinimui pateikta lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbų, didžioji dalis vertintojų (1134) sutelkti užsienio kalbų kalbėjimo dalies vertinimui. Dar 166 vertintojai vertina užsienio kalbos (anglų) kitų egzamino dalių abiturientų darbus. 

Lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbus vertina 318, matematikos – 167, biologijos – 90, chemijos – 30, fizikos – 56, geografijos – 44, istorijos – 90 vertintojų. 

Vertintojų skaičius nustatomas pagal abiturientų, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus, skaičių ir laiką, skirtą vertinimui. 

Visi vertintojai atrinkti atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, darbo ir brandos egzaminų darbų vertinimo patirtį. Tačiau vienas svarbiausių atrankos kriterijų – praėjusių metų vertintojo darbo kokybės ataskaita. Naujiems ir mažiau patyrusiems vertintojams rengiami mokymai. Taigi, egzaminų darbus vertina kvalifikuoti ir tam parengti vertintojai. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino darbų vertinimo komisiją sudaro tik dalyko aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys vertintojai, tarp kurių yra Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narių, užsienio kalbos (anglų) valstybinio brandos egzamino darbų vertinimo komisijai vadovauja Vilniaus universiteto docentė. 

Nesutapus dviem vertinimams – atskiras sprendimas 

Visi darbai yra vertinami mažiausiai du kartus, o elektroninė vertinimo sistema užtikrina, kad vertintojai nemato vienas kito skirtų taškų bei pastabų. Be to, tas pats darbas negali patekti pas tą patį vertintoją kelis kartus. Kaip vertintojai atlieka savo darbą, stebi vyresnieji vertintojai ekspertai, kurie gali operatyviai reaguoti, teikti konsultacijas ar net stabdyti vertinimą. 

Jei du vertintojai darbą įvertina skirtingai ir jų skirti taškai nesutampa, vertinimo sistema automatiškai nukreipia tokį darbą vertintojams ekspertams, kurie jau mato dviejų vertintojų skirtus taškus bei komentarus ir gali priimti galutinį sprendimą. Jei vertintojas susiduria su probleminiu darbu (pvz., darbas blogai nuskenuotas), sistemoje jį perduoda vertinimo sistemos administratoriui ir vertina kitus darbus. Tad vertintojai didžiausią laiko dalį gali skirti vertinimo turiniui, o ne mechaninėms funkcijoms – darbų skirstymui, kodavimui, taškų skaičiavimui. 

Apeliacijų mažėja  

Praėjusiais metais brandos egzaminus laikė per 28,2 tūkst. abiturientų. Jie pateikė 1004 apeliacijas dėl pagrindinės ir pakartotinės sesijos brandos egzaminų rezultatų. Daugiau nei pusė (547) apeliacijų pateikta dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kita dalis (359) apeliacijų – dėl matematikos egzamino rezultatų.  Tačiau apeliacijų skaičius kasmet mažėja: praėjusiais metais jų gauta 200 mažiau nei 2019 m.  

Išnagrinėjus apeliacijai pateiktus darbus, pasikeitė 111 darbų (11,05 proc.) įvertinimai: padidėjo 87 darbų (78,4 proc.) įvertinimai, sumažėjo – 24 darbų  (21,6 proc.) įvertinimai.  

Visos apeliacijos išnagrinėjamos per vieną–dvi savaites. Apeliacijos metu darbas peržiūrimas ir vertinamas iš naujo.  

Atlygis priklauso nuo įvertintų darbų 

Už elektroninėje aplinkoje vertinamus egzaminų darbus vertintojams mokama pagal įvertintų darbų skaičių. Vieno viso darbo įvertinimo įkainis yra nuo 4,81 iki 6,44 euro neatskaičius mokesčių. Vertintojai gauna skirtingą pinigų sumą, nes skiriasi kiekvieno jų įvertintų darbų skaičius. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) egzamino kalbėjimo dalies vertintojai gauna valandinį darbo užmokestį – 6,64 euro neatskaičius mokesčių. Be to, abiturientų darbus vertinantys mokytojai tuo pat metu gauna ir vidutinį darbo atlygį mokykloje. 

Nors darbų vertinimas prasideda dar vykstant pamokoms, tačiau pagrindinis vertinimo procesas – pasibaigus mokslo metams, todėl dvigubo krūvio vertintojams tenka nedaug. Be to, mokyklos vadovų prašoma tuo metu sudaryti vertinime dalyvaujantiems mokytojams palankesnes darbo sąlygas. Vertinimui vykstant nuotoliniu būdu vertintojams nebereikia vykti į vertinimo centrus, jie gali laisviau planuotis vertinimo laiką ir intensyvumą per numatytą darbų vertinimo laikotarpį.