Advokatas apie siekį kriminalizuoti kraujomaišą: tai bandymas moralizuoti ir kištis į žmonių tarpusavio santykius

Advokatas Petras Ragauskas akcentuoja, kad šiuo įstatymo projektu yra bandoma kištis į žmonių tarpusavio santykius.

„Mes turime statistiką, kuri yra labai aiški, kiek procentų vaikų (...) yra nukentėję nuo artimų giminaičių – nuo bendro skaičiaus gaunasi apie 42 proc. “, – LRT radijui sakė R. Šalaševičiūtė.

Seimo narė atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje (ES) tik 9 valstybės neturi numatytos teisinės atsakomybės už kraujomaišą.

„Jeigu pažiūrėti Angliją, Ameriką, Australiją ar Kanadą, tai ten atsakomybė tikrai yra numatyta labai griežta – laisvės atėmimas iki 25 metų už kraujomaišą“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.

Pasak R. Šalaševičiūtės, konkretesnės statistikos, kiek Lietuvoje yra fiksuota kraujomaišos atvejų, nėra, nes šalyje neatliekami genetiniai tyrimai.

Savo ruožtu advokatas Petras Ragauskas kritikuoja, kad projekto rengėjai kraujomaišą siekia įrašyti prie nusikaltimų seksualinių apsisprendimų laisvei, tarp kurių klasifikuojami tokie nusikaltimai kaip seksualinis prievartavimas, vaiko tvirkinimas ir pan.

„Tokio nusikaltimo, jeigu jis būtų numatytas, vieta tikrai ne prie nusikaltimų seksualinei apsisprendimo laisvei, o prie nusikaltimų dorovei.

Aiškiai matosi, kad tai yra nusikaltimas, kuris yra grindžiamas visuomenės požiūriu, tam tikromis nusistovėjusiomis dorovės ar moralės normomis. Nėra niekam žala padaroma“, – sakė P. Ragauskas.

„Ypač pirmoji dalis, kur nėra jokių apsigimimo faktų, yra tik patys savanoriški lytiniai santykiai, tai yra absoliučiai bandymas kištis į žmonių tarpusavio santykius moralizuojant“, – pridūrė jis.

Advokatas taip pat kelia klausimą, kiek R. Šalaševičiūtės minimose ES valstybėse realiai yra vis dar taikoma atsakomybė už kraujomaišos atvejus.

„Pirmas klausimas, kuris kyla, kada tie pavyzdžiai atsirado ir kada tos veikos buvo kriminalizuotos. Mes dar visai neseniai kai kuriose valstybėse, tokiose kaip Jungtinė Karalystė, turėjome raganavimo aktą – moterys buvo baudžiamos už veiksmus, kurie buvo panašūs į raganavimą ar buvo traktuojami kaip raganavimas“, – LRT radijo laidoje atkreipė dėmesį P. Ragauslas.

„Tai reikia pažiūrėti (...), ar yra taikomi tie įstatymai, ar jie likę tik kaip tas trečias vokas rudimentinis ant akies“, – pažymėjo jis.

P. Ragauskas taip pat pabrėžia, kad gimus protiškai ar fiziškai neįgaliam vaikui būtų labai sunku teisiškai įrodyti, jog tai įvyko būtent dėl kraujomaišos.

„Aš kiek suprantu situaciją, niekas negalės pasakyti, kad būtent dėl to gimė toks vaikas. Nes vaikas gali sveikas gimti ir artimiems giminaičiams, ir gali vaikas nesveikas gimti žmonėms, kurie nesusiję giminystės ryšiais. Tai kaip dabar bus galima įrodyti, kad dėl to, kas galės pasakyti“, – sakė advokatas.

Tuo tarpu Medicininės genetikos centro vadovas Algirdas Utkus patikino, kad Lietuvoje yra sudarytos galimybės atlikti genetinius tyrimus, kurie padėtų išsiaiškinti genetinių ligų priežastis.

„Tokios galimybės Lietuvoje yra, genetinius tyrimus Lietuvoje galima atlikti ir galima nustatyti priežastį, kodėl vaikui yra viena ar kita genetinė liga ar kažkokie kiti įgimti defektai ar anomalijos“, – LRT radijui sakė jis.

Kaip numatoma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės R. Šalaševičiūtės Seime registruotose įstatymo pataisose, už kraujomaišą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Seimo narė siūlo keisti Baudžiamąją kodeksą (BK), jame numatant, kad tas, kas savanoriškai lytiškai santykiavo su kitos lyties asmeniu, kuris yra artimas giminaitis (vaikas, tėvas, motina, brolis, sesuo, senelis, pusiau brolis/sesuo) būtų baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Projekte numatoma, kad tas kas, padarė minėtus veiksmus, jei dėl to gimė fiziškai ar protiškai neįgalus vaikas, būtų baudžiamas laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Projekte nurodoma, kad kraujomaiša yra kriminalizuota daugelyje Europos Sąjungos šalių, Jungtinėje Karalystėje, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Kanadoje ir 48-iose JAV valstijose. Baudžiamoji atsakomybė už kraujomaišą, kaip teigiama teisės akto projekto aiškinamajame rašte, nėra taikoma tik 9-iose Europos Sąjungos valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje. Liuksemburge, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Slovėnijoje.