Skundą kontrolierei pateikęs asmuo „Payseros“ klientu buvo nuo 2016 metų. Pasibaigus asmens tapatybės dokumentų galiojimo laikui, jis išsiėmė naujus. Dėl šios priežasties sistemoje reikėjo iš naujo atlikti tapatybės identifikavimo procedūrą.
Įžvelgė riziką
Norint identifikuoti tapatybę, reikia nufotografuoti savo asmens tapatybės dokumentą ir veidą. Pareiškėjui tai padaryti padėjo tėtis (veido nuotraukoje buvo galima jį matyti).
Pareiškėjas pranešė „Paysera“ atstovams apie turimą negalią. Galiausiai, pareiškėjo paskyra buvo panaikinta, įmonės teigimu, dėl rizikos, kad ja naudosis tretieji asmenys.
„Paysera“ pareiškėjui pateikė tokį išaiškinimą: „suprantame, kad neregiai tvarkyti finansus dažniausiai pasitelkia savo matančius artimuosius, kurie tampa faktiniais sąskaitos valdytojais.
Tačiau kliento pažinimą (angl. Know your customer, KYC) reguliuojantys teisės aktai ir priežiūros institucijos iš mūsų reikalauja užtikrinti, kad sąskaitos savininkas ir sąskaitos naudotojas būtų tas pats asmuo.“
Iš naujo atliekant tapatybės identifikavimo procedūrą pareiškėjui kilo sunkumų savarankiškai pasinaudoti „Paysera“ programėle (ekrano skaitymo įranga, kurią jis naudoja, negalėjo „perskaityti“ visos ten pateiktos informacijos), tad jam padėjo artimieji.
Įmonės atstovų teigimu, tai rodė sąskaitos savininko ir naudotojo neatitikimą, kuris privalo būti įteisintas notaro patvirtintu įgaliojimu. Pareiškėjui pasiūlyta paslaugas gauti padedant įgaliotam asmeniui.
Įmonės atstovai tikino, kad jie turi teisę vienašališkai ir be išankstinio įspėjimo blokuoti sąskaitą, mokėjimo priemonę ar atsisakyti teikti paslaugas, jei klientas neatlieka būtinų identifikacijos procedūrų, kyla pagrįstų įtarimų, kad pinigais ar mokėjimo priemone gali neteisėtai pasinaudoti tretieji asmenys.
Nepasiūlė alternatyvų
Atlikusi tyrimą, lygių galimybių kontrolierė nustatė, kad „Paysera“ nepateikė jokių faktų, kad per visą paskyros naudojimo laikotarpį pareiškėjo duomenimis, lėšomis ar pan. pasinaudojo tretieji asmenys. Bendrovė taip pat nepasiūlė pareiškėjui tinkamų tapatybės identifikavimo būdų.
Faktas, jog asmeniui su regos negalia tam tikrose situacijose reikalinga kitų žmonių pagalba, automatiškai nėra pagrindas jį nušalinti nuo tiesioginio savo reikalų tvarkymo.
Pareiškėjo veiksnumas nėra apribotas, jis sėkmingai savarankiškai naudojosi tiek „Paysera“, tiek kitomis bankinėmis paslaugomis.
„Įsivaizdavimas, kad aklieji finansinių reikalų automatiškai negali susitvarkyti patys, neatitinka realybės. Informacinės technologijos žmonėms su negalia, ypač akliesiems, atvėrė itin dideles galimybes.
Jei interneto svetainės ir mobiliosios programėlės yra suprogramuotos teisingai, asmenys su regos negalia gali jomis naudotis be jokių problemų.
„Payseros“ administracijai rekomenduočiau paieškoti būdų, kaip regos negalią turintiems klientams sudaryti sąlygas patvirtinti savo tapatybę taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl paskyrų saugumo“, – sako B. Sabatauskaitė.
Pagal Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią Lietuva ratifikavo dar 2010 metais, atsisakymas pritaikyti informacijos ir ryšių technologijas žmonių su negalia poreikiams turėtų būti laikomas diskriminacija.
Nustatyta, kad „Paysera“ administracijos veiksmai pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Šis įstatymas numato pareigą visiems vartotojams (-oms) paslaugas teikti vienodomis sąlygomis nepriklausomai nuo jų lyties, negalios, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių.
Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į „Paysera“ vadovybę siūlydama užtikrinti, kad visi vartotojai (-os) galėtų naudotis įmonės paslaugomis nepaisant jų negalios.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą