Andrius Mazuronis: teisę dėl rūkymo balkone turi įrodinėti rūkantieji, o ne nerūkantieji

„Tai 50 plius vieno procento iniciatyva, kur reiktų surinkti, ji iš principo yra labai sunkiai įgyvendinama arba tam tikrais atvejais praktiškai neįgyvendinama. Todėl mūsų nuomone, įrodinėti savo tiesą turėtų tas, kuris propaguoja žalingus įpročius“, – pirmadienį LRT radijui sakė A. Mazuronis.

Anot jo, daugiabučių bendrosios erdvės turėtų būti pripažinamos nerūkymo zonomis.

„Visos daugiabučių bendrosios erdvės turėtų būti pripažinamos nerūkymo zonomis ir jeigu žmogus nori rūkyti arba jeigu name yra kritinė masė žmonių, kurie yra rūkantys, tai jie susirenka tą 50 plius vieną balsą. (...) Mūsų įstatymo projektą iniciavo ta pataisa Juliaus Sabatausko, kad siekiama padaryti, kad ta nuostata praktikoje būtų labai sunku įgyvendinti“, – teigė Darbo partijos pirmininkas. 

„Čia filosofinis klausimas iš principo, kas turi ginti savo teises labiau. Jeigu mes vis tik manom, kad daugiabučių bendros erdvės yra tos erdvės, kurios turi būt apsaugotos nuo įvairiausių žalingų įpročių, tame tarpe ir nuo rūkymo“, – pridūrė A. Mazuronis.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis teigė, jog Seimui reikėtų apsispręsti – drausti rūkymą balkonuose, ar ne. 

„Iš esmės ji (esama tvarka – BNS) padaro labai daug administracinės naštos, kuri mūsų manymu yra perteklinė. Tai yra, asmuo pareiškia norą, kad daugiabutyje bebūtų rūkoma, reikia patikrinti, ar tas asmuo tame daugiabutyje tikrai gyvena, vėliau rengti administracijos direktoriaus įsakymą, jį skelbti (...) na, o kontrolė, praktiškai tai ji realiai nevyksta“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Dinikis. 

Jis taip pat pridūrė, kad priėmus vieną iš pataisų administracinė našta didėtų – reikėtų patikrinti, ar surinkti 50 proc. parašų yra tikri, ar visi žmonės ten tikrai gyvena.

„Mes manome, kad Seimo nariai, kaip tautos atstovai, turėtų apsispręsti iš principo, ar leisti, ar uždrausti ir nedaryti tų papildomų sąlygų“, – sakė A. Dinikis.

Šiuo metu draudimas įsigalioja, kai rūkymui paprieštarauja bent vienas namo gyventojas – norėdamas, kad jo gyvenamame daugiabutyje būtų uždrausta rūkyti, žmogus turi kreiptis į savivaldybę. Prie daugiabučio namo arba jo viduje tokiu atveju įrengiami ženklai apie galiojantį draudimą.

J. Sabatauskas siūlo keisti tvarką, kad tokiam draudimui reikėtų bent pusės namo butų savininkų pritarimo.

Per trejus metus dėl rūkymo didmiesčių balkonuose nubausta keliasdešimt žmonių, beveik visi – Kaune.

Vasarį trijų didžiųjų miestų BNS pateikti duomenys parodė, kad Klaipėdoje vienintelė bauda skirta užpernai, tuo metu Kaune 2021 metais skirta 11 baudų, užpernai – devynios, o pernai – 13. Vilniuje dėl rūkymo balkonuose nebuvo nubaustas nė vienas žmogus, nors skundų iš gyventojų sulaukiama.

Draudimas rūkyti daugiabučių namų balkonuose, kai tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas, įsigaliojo 2021-ųjų pradžioje. Nuo tada sostinėje rūkymas uždraustas 1,7 tūkst. daugiabučių. Kaune tokių daugiabučių yra 545, o Klaipėdoje – 303.

Neleistinai daugiabučio balkone rūkiusiam žmogui gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 50 iki 90 eurų. Patalpų savininkams, nenurodžiusiems rūkiusiojo duomenų, gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, o padarius pažeidimą pakartotinai – nuo 60 iki 120 eurų.